Dalijamės advokatų dr. Justo Sakavičiaus ir Alvydo Mozerio įspėjimais Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojams ir mokyklų administracijoms apie tai, kokį galiojantį teisinį reguliavimą jie pažeistų skatindami nepilnamečius moksleivius skiepytis be tėvų žinios.
Advokatas dr. Justas Sakavičius:
Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai žino geriau nei Jungtinės Karalystės mokslininkai ir PSO atstovai, kad skiepyti vaikus verta ir kuo greičiau!
Prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės mokslininkai (ČIA arba ČIA) pareiškė, kad jie nerekomenduoja skiepyti 12–15 amžiaus grupės vaikų, nes skiepijant sveikus vaikus galimas nors ir retas, tačiau šalutinis skiepo poveikis – širdies uždegimas.
Panašios išvados dar 2021 m. birželį buvo priėjusi ir PSO, nurodydama, kad vaikai sunkiai neserga, o ir mažiau platina virusą nei suaugusieji, todėl jų skiepijimas nėra prioritetas (ČIA).
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė su pasididžiavimu paskelbė, kad skiepai nuo Covid 19 keliauja į Vilniaus gimnazijas (ČIA).
Viešai transliuojama žinutė, kad tam, jog būtų paskiepytas vaikas iki 16 metų, reikės vieno iš tėvų sutikimo, o vaikai nuo 16 metų galės pasiskiepyti ir patys, be tėvų žinios.
Tačiau ši žinia prieštarauja įstatymams.
Nors LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 1 d. nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos asmeniui nuo 16 metų teikiamos tik su jo sutikimu, tačiau to paties straipsnio 4 d. sako, kad įstatymai gali nustatyti atvejus, kai tokį sutikimą gali duoti TIK PILNAMETIS asmuo.
Atskiras ir specialus įstatymas skirtas sveikų asmenų skiepijimui yra LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, kurio 11 d. 1 d. nedviprasmiškai sako, kad asmens skiepijimas (imunoprofilaktika) vyksta tik su jo sutikimu, o jam esant neveiksniam – su atstovo sutikimu.
Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą vaikai iki 18 metų patys savarankiškai neturi teisės priimti sprendimo dėl skiepijimosi be tėvų ar globėjų sutikimo.
Pabaigoje verta priminti LR Baudžiamojo kodekso 160 str., kuris skamba taip:
„Tas, kas įtraukė vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus […], baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Advokatas Alvydas Mozeris:
·
Verta priminti ir LR Baudžiamojo kodekso 100 str., kuris skamba taip:
„Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai […] sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; […] ; persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė; […], baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.