Priimtas Vyriausybės nutarimas dėl žmonių judėjimo ir dalies verslų veiklos uždraudimo karantino metu kelia daug klausimų. Vos prieš mėnesį kalbėję, kad „nereikia per visa valstybę kirsti botagu“, jie iš esmės be Seimo sutikimo įvedė nepaprastąją padėtį – draudimas judėti 24/7iki pat sausio 3 d.iš esmės nesiskiria nuo komendanto valandos. Dar net yra daugiau už ją, nes veikia ištisą parą.
Kaip pirmoji dėmesį atkreipė žurnalistė Vilma Matuseviciute Danauskiene, yra panašu, kad Vyriausybė priėmė nutarimą uždrausti judėjimą ir dallies verslų veiklą visai pamiršdama, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą teritorijų karantiną skelbia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu – toks teikimas Vyriausybės posėdyje nebuvo pagarsintas, juo nėra remiamasi ir viešai prieinamame nutarimo projekte (o būtų privalu nurodyti tokių dokumentų teisinį pagrindą), jis nėra matomas nei kaip nutarimo priedas. Ši aplinkybė kelia rimtų klausimų dėl nutarimo teisėtumo. Ir bendrai yra gėdinga kaip teisinės beraštystės pavyzdys. Nežinau, ką apie tai pasakytų ministrė Evelina Dobrovolska.
Klausimų kelia ir asmenų judėjimą ribojančios formuluotės. Kaip žinia, ribojamas asmenų išvykimas už gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus, kai vykstama į artimų jų giminaičių laidotuves ar į darbo vietą, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos. Šis ribojimas netaikomas tik asmenims, kurie vyksta į kitą savivaldybę, nei kad gyvenamoji, ir joje turi nekilnojamojo turto, priklausančio jiems nuosavybės teise.
Taigi, dėmesio visi, kurie nuomojatės, ypač kitoje savivaldybėje, nei dirbate. Jei nuomojatės butą Trakuose ir nesate ten deklaravę gyvenamosios vietos, o dirbate Vilniuje – tai dvi skirtingos savivaldybės, į darbą dar išvažiuosite…o bet tačiau…Trakuose juk nuosavybės neturite…..deklaruotos gyvenamosios vietos taip pat. Tai pamąstykite, kaip grįšite, nes pagal nutarimą grįžti neturėtumėte.
Suklusti turėtų ir koks jaunas Kaišiadoriškis, dirbantis Kaune, o Kaišiadoryse gyvenantis kartu su savo drauge, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Sugrįžti į namus gali būti sunku, jei taip kartais esate deklaravęs gyvenamąją vietą ne pas draugę, o pas savo tėvus…kokioje nors Klaipėdoje.
Net neabejoju, kad šios nutarime nesužiūrėtos situacijos labiausiai botagu kirs per jaunus žmonės – juk jie dažniausiai renkasi nuomą Vilnių ar Kauną supančiose savivaldybėse, jie dažnai deklaruoja gyvenamąją vietą pas tėvus, nors realiai negyvena kartu. Na, o jei nutarimas bus taikomas žiūrint į faktinę gyvenamąją vietą – bus įdomu, kaip policija ar kariuomenė sutikrins. Nes ir taip, panašu, kad keliuose bus eilės, kol pareigūnai tikrins nekilnojamo turto bei kitus registrus susistabdę keliautojus.
Tai taip atrodo Vyriausybės pirmojo posėdžio „produkcija“, prasiėjusi, A. Armonaitės žodžiais tariant, botagu per valstybę.
