Paskutinę sausio mėnesio dieną Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Povilas Urbšys užregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriose siūloma taip suformuluoti kai kurių sąvokų apibrėžimus, tarp jų ir smurto prieš vaiką, fizinės bausmės ar nepriežiūros sąvokas, kad jų traktuotė nepriklausytų nuo jas taikyti turinčių socialinių darbuotojų ir kitų specialistų subjektyvios interpretacijos.
Parlamentarų teigimu, šių ir kitų sąvokų apibrėžtys turi „įpareigoti institucijas situaciją vertinti ne pagal formalius požymius, bet orientuojantis į vaiko apsaugą nuo tikros grėsmės bei iš tiesų galinčios kilti žalos“.
Be to, siekiant išvengti, kaip teigia pataisų autoriai, „perteklinio valstybės kišimosi ir Lietuvos šeimų konstitucinės teisės pačioms auklėti savo vaikus nepagrįsto ribojimo“, apibrėžimuose siūloma atsisakyti formuluočių, kurios įtvirtintų privalomą vaikų auklėjimo modelį ir atvertų „kelią neproporcingų sankcijų taikymui tėvų (globėjų) atžvilgiu“.
Siekdami išvengti teisės normų kolizijos, A. Širinskienė ir P. Urbšys smurto prieš vaiką sąvoką suderina su šiuo metu Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme esančia smurto sąvoka:
Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, fizinės ar kitos bausmės, dėl kurių vaikas patiria fizinę, psichinę žalą ar sutrikdoma jo raida.
Pataisų autoriai pateikia ir iki šiol teisiškai neapibrėžtos fizinės bausmės sąvokos definiciją:
Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti vaiką.
Siūloma apibrėžti ir nepriežiūros sąvoką:
Nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla akivaizdi grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei raidai ar gerai moralei.
Pataisų autoriai apibrėžia ir įvairias smurto prieš vaiką formas:
Fizinis smurtas – kito asmens tyčiniai, pavojingi, neteisėti, atliekami prieš vaiką veiksmai, nukreipti į vaiko kūną ir sukeliantys vaikui skausmą, žalą jo sveikatai, raidai arba akivaizdų pavojų, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida.
Psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinis psichinis poveikis (žeminimas, patyčios, garbės ir orumo pažeidimas), sukeliantys žalą ir akivaizdų pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.
Seksualinė prievarta prieš vaiką – seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.
Seksualinis vaikų išnaudojimas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaiko tvirkinimas.
Civilinę, administracinę arba baudžiamąją atsakomybę A. Širinskienė ir P. Urbšys siūlo taikyti tiems asmenims, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką bausmėmis, nurodytomis šiame įstatyme, smurtauja prieš jį.
Seimo nariai siūlo įsipareigoti, kad valstybė imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto, seksualinės prievartos, seksualinio vaikų išnaudojimo ar nepriežiūros.
Su visu A. Širinskienės ir P. Urbšio siūlomų pataisų projektu susipažinti galima ČIA.