Tomas Dapkus | Alfa.lt
Antradienį Seimas paskyrė du naujus Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir taip baigė formuoti kasacinės instancijos teismą. Tokiu būdu nebeliko Konstitucijoje numatytų kliūčių skirti naująjį Aukščiausiojo Teismo pirmininką.
Baigė formuoti kasacinį teismą
Seimas antradienį slaptu balsavimu naujais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjais paskyrė Alę Bukavinienę ir Artūrą Pažarskį. LAT teisėjus parlamentas paskyrė atsižvelgdamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimus, balsavimas vyko slaptai.
Už A. Bukavinienės kandidatūrą balsavo 91 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė 4 parlamentarai, už A. Pažarskio kandidatūrą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 33, susilaikė 12 Seimo narių.
Teiks kandidatą į LAT pirmininkus
Dar lapkričio 5 d. baigėsi tuomečio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus kadencija. Nuo to laiko laikinai teismo pirmininko pareigas, kaip numato įstatymas, eina šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prof. Jonas Prapiestis.
Konstitucija numato, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką prezidento teikimu skiria Seimas. Tačiau Konstitucija taip pat numato, kad pirmininkas skiriamas iš LAT teisėjų tarpo, tad būtina skyrimo sąlyga yra teismo korpuso užpildymas. Antradienio Seimo sprendimas atveria kelią prezidentei teikti naująjį Aukščiausiojo Teismo pirmininką.
Senas naujas pirmininkas
Seimo kuluaruose neslepiama, kad realiausiu kandidatu laikomas buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Kryževičius. Nors šis teisėjas negali pasigirti autoritetu teisėjų korpuse ar teisininkų bendruomenėje, tačiau yra laikomas itin paslaugiu aukščiausiems šalies politikams ir neturinčiu savo asmeninės nuomonės, teisėjams privalomo nepriklausomumo stuburo.
G. Kryževičiui vadovaujant Teisėjų tarybai nebuvo nė vieno atvejo, kai Taryba nepritartų prezidentūros siūlomoms teisėjų ar teismų pirmininkų kandidatūroms.
Gali pasipriešinti Seimas
Tačiau paskirti G. Kryževičių antrai kadencijai gali būti ne taip paprasta. Nors Seimo nariams jau „laužomos“ rankos, balsavimas vyks slaptai. Nepaisant spaudimo, Seimas jau atmetė įtakingos, gerus ryšius su svarbiomis advokatų kontoromis palaikančios Apeliacinio teismo teisėjos, Teisėjų tarybos sekretorės Laimos Garnelienės, o taip pat net du kartus Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos kandidatūras. Teisėjų kandidatūras Seimui teikė prezidentė, tačiau atsižvelgusi į raštiškus to paties G. Kryževičiaus patarimus (tokia forma numatyta Teismų įstatyme). Tai, anot parlamentarų, buvo aiškus ženklas, kad G. Kryževičiaus kandidatūra taip pat gali būti atmesta.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
