Albert Royo-Mariné. ES ir Rusija – kaip teisėtai įgyti nepriklausomybę

DELFI Lithuania Tribune

Pirma, svarbiausiose ES ekonomikose –Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje – silpstant augimui, grįžta euro krizė, todėl stipriai krizės paveiktų pietinių ES šalių atsigavimas tampa dar mažiau tikėtinas.

Antra, įvykiai Ukrainoje išsklaidė bet kokias likusias iliuzijas, kad pasaulis po Šaltojo karo yra tas, kuriame viešpatauja demokratija ir ekonominis liberalizmas, ir kuriame visos svarbiausios valstybės veikia vadovaudamosi tomis pačiomis taisyklėmis po Antrojo pasaulinio karo palaipsniui nusistovėjusioje pasaulio tvarkos struktūroje.

Putinas akivaizdžiai parodė, kad jis netiki nei šiais idealais, nei tokiais elgesio būdais. Rytų Europos šalys ir tautos ne veltui susirūpinusios savo saugumu, o Vakarų Europa jau nebėra rami, tačiau prie naujos, grėsmingesnės ir brangiau kainuojančios realybės prisitaiko lėtai.

Daugelis vyriausybių ir apžvalgininkų daro išvadą, kad dabar netinkamas laikas, jų supratimu, prisidėti prie Europos susirūpinimo ir rimtai priimti judėjimus dėl apsisprendimo teisės Vakarų Europoje, nesvarbu, ar tai būtų Škotija, ar Katalonija. Jie mano, kad tokius judėjimus paskatina ekonominė krizė, ir įvykius Ukrainoje pateikia kaip separatizmo blogybių pavyzdį. Tokia Europos situacijos analizė yra netinkama ir veda prie prastų bei neteisingų išvadų.

Judėjimai dėl apsisprendimo teisės Vakarų Europoje iš esmės kyla ne dėl finansinių dalykų, nors nesąžininga fiskalinė struktūra neretai tampa dirgikliu. Tokių judėjimų esmė – geresnis atstovavimas skirtingiems piliečių interesams ir šių senųjų tautų geresnis prisitaikymas Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, šiais judėjimais siekiama aukštesnės kokybės demokratijos.

Šiuos iš naujo kylančius stiprius judėjimus labiau lemia Vakarų Europos atsigavimas nuo Šaltojo karo politinių apribojimų ir, svarbiausia, Europos integracijos sistemos sukūrimas. Katalonijos atveju judėjimą taip pat skatina faktas, kad perėjimas nuo diktatūros prie demokratijos Ispanijoje nebuvo lydimas žadėtosios didesnės laisvės ir demokratijos regioniniu lygiu, stigo tinkamos pagarbos kultūriniams ir kalbiniams savitumams bei jų apsaugos.

Be to, kontrastas tarp to, kas vyksta Vakarų Europoje ir Ukrainoje, negalėtų būti aiškesnis. Palaikydamos Ukrainą, Europos valstybės siekia puoselėti demokratijos, teisinės valstybės, taikaus konfliktų sprendimo ir sienų keitimo jėga neteisėtumo principus. Separatistai Kryme ir Rytų Ukrainoje, taip pat juos palaikantys rusai, šiems principams nepritaria. Jie siekė atsiskirti panaudodami ginkluotą jėgą ir ardydami valstybę. Tai tiek ideologinis, tiek saugumo konfliktas. Prorusiškai nusiteikę Ukrainos separatistai niekada nepasieks norimo tarptautinio teisėtumo vien dėl to, kad pasirinko netinkamas priemones ir nepriimtinas vertybes, kurias atskleidžia jų naudojamos priemonės.

O Vakarų Europoje nepriklausomybės judėjimų tikslų siekiama demokratiniais principais ir procesais, kurių taip trūksta Ukrainoje. Škotijos žmonės baigė dvejus metus trukusią referendumo kampaniją, o už politinę ateitį balsuoti susirinko rekordinis skaičius rinkėjų. JK vyriausybė, remdamasi tais pačiais demokratiniais principais, iš anksto įsipareigojo įgyvendinti referendumo rezultatus. Europos vyriausybės turėtų tai panaudoti kaip pavyzdį rusams, kaip dalykai turėtų būti daromi, – kaip teisėtą būdą išspręsti giliai įsišaknijusius separatistinius klausimus.

Šie procesai nėra atsitraukimas nuo ideologinio mūšio su Rusija. Jie gali padėti šį mūšį laimėti. Tačiau, deja, Ispanijos vyriausybė viską paneigia, atsisakydama politinį apsisprendimo klausimą spręsti naudodama demokratinius politinius įrankius. Vietoj jų Ispanijos vyriausybė pasitelkia vien teisinius argumentus ir procesus, ir taip niekais paverčia tautos valios išraišką. Ilguoju laikotarpiu tokios priemonės nepasiteisins. Vargu ar svarbi Vakarų Europos valstybė šiuo metu turėtų taip elgtis.

Albert Royo-Mariné yra Katalonijos viešosios diplomatijos tarybos generalinis sekretorius.

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Vytautas Ju.

Gal pradžioje prisijungite prie kokios nors lietuvių kalbos pamokos, o po to imkitės rašymo…

Kur mes įstojom ?

ES krizė ant krizės…o Lietuva strimgalviais puola atsisakyti savo piniginio vieneto, išsipardavinėti ir t.t.Koks velnias nešė į tą galerą ?

Taigi
Maidanas Ispanijoje!

youtube.com/watch?v=CzKK_qgdeSE turbut cia viskas netaiseta,pagal USA ir EU?

Kritikas Pikčiurna

Labai teisingas ir gerai argumentuotas straipsnis, atskleidžiantis politinių procesų esmę ir jų motyvus. Keista, kad skaitytojai jį mažai vertina. Kooperacija ir specializacija yra modernaus pasaulio evoliucijos ženklai, nors iš pirmo žvilgsnio skamba prieštaringai, iš jų seka tiek didėjančio politinių darinių suvereniteto, tiek jų didėjančio bendradarbiavimo poreikis. Pasaulio raidos paslaptis ir slypi kažkur tarp šių dviejų kraštutinumų ir tą siaurą takelį tarp stataus šlaito ir bedugnės dar reiks atrasti… Patarlė atskleidžia esmę: „Velnias visada slepiasi detalėse”. ES idėja buvo ir yra vertinga, klaidinga yra ta politikos dalis, kuri kėsinasi į nacionalinių valstybių bei atskirų piliečių suverenitetą. Be kooperacijos piliečiai ir net valstybės tampa šapeliu pasaulinių procesų sraute, kuris neretai spontaniškai atveda prie katastrofų, žemės drebėjimų, cunamių ar tornado. Tik kooperacija –… Skaityti daugiau »

5
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top