Viena Arenos tribūna ploja, kita – švilpia, į aikštelę išbėga žvalus, glotniai nusiskutęs, žaliais uniforminiais marškinėliais vilkintis Saulius Skvernelis! Įraudęs, kaip mergaitė prieš pirmąjį kartą, droviai šypsosi, klausydamasis kažkokios Rusnės moterytės.
Toks scenarijus – aš galimai nežinau, kad manęs paklaus apie kandidatavimą, ką esu mintinai išmokęs pasakyti. Koks drovuolis, nors mentas! Nieko nepadarysi, dauguma herojų širdies gilumoj yra nedrąsūs ir bravūra – tik maskuotė. Diktatoriais tampama iš silpnumo ir baimės, kad nepaklus, tironija – droviųjų produktas.
Situacija pasikeitė iš esmės, ir viskas tam buvo parengta. Balsai planuojami iš kantriausiųjų, dar nenusivylusių valstiečiais savųjų, nusivylusių savais svetimųjų ir tų neapsisprendusiųjų, kurie apsisprendė prieš visus ir dar nežino, ką dabar įsimylėti.
Tikrus lietuvius valdo meilė ir neapykanta. Ištikimiausieji tie, kurie myli konservatorius, o kiti vis laksto pas kitas ir juos vienija neapykanta konservatoriams ir D.Grybauskaitei, kuri myli konservatorius. O taip pat neapykanta nevedusioms, bevaikėms valdžios moterims – ir ką tokios gali suprasti apie gyvenimus tų, kurie myli ir neapkenčia?
Sakot: primityvu? Bet toks primityvas nulemia viską, šią tiesą visi žino, politikai ir rinkimus organizuojantys, nuomones projektuojantys profesionalai ir prakalbų rašytojai taiko praktikoje. Per pavaldžius trolius ir naudingus idiotus platina feisbuke ir delfiuose.
Dar svarbu, kad būtų gražus, gražiai pražilęs, gražiai pakalbėtų, ką norim girdėti, ir matytas per teliką. Programų pas mus niekas rimtai neskaito, nes jų niekas rimtai ir nerašo, ir nevykdo – tai kaip kokia disertacija, kurią reikia turėti konkurse į pareigas. Tų, kurie skaito, visada nelemianti mažuma, jie užsispyrę ir sunkiai paveikiami, todėl į juos galima nekreipti dėmesio.
Dar yra vis didėjanti rimtai nepatenkintųjų, antisisteminė masė, kuri galėtų nušluoti viską. Susiskaldę ir labiau už sistemą neapkenčia vieni kitų, skendi vienamintiškumo reikalaujančių vadukų tarpusavio nepasitikėjimuose, intrigose ir pavyduose. Kaip juos suvienyti – atskira kalba ir problema.
Štai į tokią areną išbėga Saulius Skvernelis. Ir iš karto įkala tritaškį – G.Nausėda ir I.Šimonytė yra prezidentės paskirti įpėdiniai! Kongenialu, tik trys žodžiai, o kiek daug turinio apie politinę sistemą ir neapkenčiamus konservatorius, elitą ir bankus! Daugelis ieškančių, ką vėl įsimylėti, iškart pastatė ausis.
Namų darbai padaryti. Visos aktualijos, duodančios dividendų esamiems ir galimai menamiems oponentams, užglaistytos ir nukeltos į neapibrėžtą ateitį. Ir R.Karbauskis, švelniai šypsodamasis, ima neapkenčiamo M.Puidoko pataisas savo priimtai tvarkai, kurias šitaip ką tik urgzdamas taršė – vaikų nebeatiminėsim!
Ir teisėsauga, slaptai priiminėjusi slaptus nutarimus dėl mergaitės slapto atidavimo naujiesiems zelandams, kurių esmę prie slaptumo įpratinta tauta puikiai nutuokė, staiga per naktį apsigalvoja, tampa demokratiška ir nebeslapta!
Tik nesakykit, kad teisėjai Baltųjų Rūmų nomenklatūra – nueinanti šluba antis niekam nebeįdomi, dairomasi naujo šeimininko. Saulius, panoręs tapti Pauliumi, po truputį ima vadeles, gera proga įkąsti lojančiai žiniasklaidai ir ūmai nuščiuvusiems dėl mergaitės konservatorių ir liberastų propagandistams.
Dėl dvigubos pilietybės pasirūpinta – Seimas pavedė Vyriausybei už biudžeto pinigus vykdyti referendumo viešinimą, taigi greit ekranus užplūs propagandinės laidos. Tai kas, kad atsisakę pilietybės gali bet kada ją atgauti? Tai kas, kad nieko neprarado, išskyrus teisę balsuoti, kuri jiems nereikalinga, nes išeiviai ja praktiškai nesinaudoja ir tai tik ambicija turėti kišenėj du pasus?
Užtat valstiečiai savo kandidatui rinkimuose turės balsus supykusių, nusivylusių, pabėgusių ir jų artimųjų, dar likusių čia. Ir abu balsavimai bus tuo pačiu metu tose pačiose vietose. Užsidarę balsavimo kabinoje viename biuletenyje matysime Saulių Skvernelį, kitame – jo remiamo, proteguojamo ir jo Vyriausybės reklamuojamo referendumo klausimus. Ar viename biuletenyje brauksime vienaip, o kitame – kitaip?
Saulius Skvernelis – stiprus, dar nepavargęs, slapta informacija ir valdžios patirtimi gerai įmitęs žaidėjas. Skirtas patenkinti tvirtos rankos lūkesčius ir permainų iš viršaus svajones, susigrąžinti valstiečiais nusivilusį jų elektoratą. Haubica ant vyraujančios aukštumėlės prieš Seimo šturmą.
Kas įdomiausia, pavojaus sistemai atveju galintis perimti net priešiškų grupuočių palaikymą – tai žmogus, kritiniais momentais sistemą gelbėjęs, parodęs atsakomybę ir ryžtą. Visiems saugiai išsislapsčius, pasiuntęs specialiąsias pajėgas laužti teisėjos namų ir įsakęs šaudyti į žmones prie Seimo. Toks drovus, raustantis demokratas geležiniais dantimis.
Čia šalis, kur beveik nebėra tikros žiemos ir niekada nebuvo tikros politikos. Dabar viskas yra rinkimai ir nėra nieko, kas būtų nerinkimai, net orų prognozės tuoj bus panaudotos psichinėms atakoms. Jei nusiimsim dangčius nuo akių ir pasistengsim suprasti, kas ir ką mums nori įteigti – pamatysim viską