Psichikos ligoniams kalbėti neįmanoma ir jau atsibodo. Ir juokinga, ir pasišlykštėtina, kada apie „sovietines nostalgijas“ pamokslauja tie, kurių projektėliai tada šiltai teliuskavo tėtukų sėklidėse ir apie tuos laikus neturi absoliučiai jokio supratimo.
Čia tiems, kurie dar neprarado sveiko proto, atminties, kurie pamena „brandų socializmą“, kai griuvo viena imperija ir gali jį asmeniškai palyginti su „brandžiu liberalizmu“, kada griūna kita imperija.
1. Dabartinė propaganda peržengė sovietinės ribas. Tada meluoti buvo galima iki ideologijos apibrėžtos temų ir įtikinamumo ribos. Dabar jokių ribų nebeliko.
2. Šitokio įžūlaus puolimo prieš tradicines vertybes ir sveiką protą, daugumos žmonių moralinių ir vertybinių nuostatų niekinimo sau negalėjo leisti joks generalinis. Apie tokį aršumą ir masines, viešas, kasdienines patyčias iš žmonių tuometiniai propagandistai net nesvajojo.
3. Tada vyravo pralaimėjusios kovoje tautos mentalitetas: mes priešinomės, žuvom, buvom nugalėti stipresniojo. Todėl net nugalėti jautėmės teisūs ir didžiavomės savimi, savo istorija.
4. Dabar vyrauja parsidavusios šliundrikės mentalitetas – mes nekovojom ir nesipriešinom, patys atėjom į skerdyklą, parsidavėm už nebrangiai ir mus nusipirko. Tuo labai didžiuojasi parsidavusiems parsidavę, išsilavinę menkystos.
5. Tada dauguma buvom vieningi savo netikėjime ir juokėmės iš nesąmonių, net partiniai jomis netikėjo. Išorinio okupanto nekentė visi, nemylėjo ir šaipėsi net vietiniai kolaborantai.
6. Dabar esam supriešinti ir susipriešinę, tikim patogiu melu, esame kasdien pasirengę perkąsti vienas kitam gerkles. Neapkenčiam sakančių tiesą ir nukryžiuosim visus savo pranašus.
7. Tada buvo madinga nekęsti savų imperinės valdžios statytinių, beveik visas menas ir inteligentija spaudė špygas ir užsiėmė Ezopo kalba, rašė ir kūrė su meile žmogui, laukėm naujų spektaklių, dar neišėjusias knygas aptarinėdavom.
8. Dabar beveik visas menas ir inteligentija suskliautę ausis vizgina uodegytėmis ir neapkenčia jų kliedesių „nesuprantančių“ žmonių, šimtai kūrėjų savanoriškai pasirašinėja provaldiškus popieriukus, madinga šaipytis iš savo tautos, istorijos, tradicijų.
9. Tada griūnanti imperija siekė save išlaikyti, bet kokiom priemonėm išlikti, išsaugoti savo „iškovojimus“ nuo svetimų įtakų ir iš paskutiniųjų stengėsi išgyventi.
10. Dabartinė imperija siekia kuo greičiau, bet kokiom priemonėm save sunaikinti, bukai ir išradingai prarasti kultūrinę ir civilizacinę tapatybę, valstybingumą, pasiduoti svetimiesiems ir nusibaigti.
11. Tada jaunimo muzika buvo protestas, menas buvo protestas, eilės ir atsiskyrimai buvo protestas. Meilė buvo protestas ir pabėgimai į save, ir jaunimas melo pasaulyje buvo tikras. Ir jų pasaulis buvo tikras.
12. Dabar jiems reikia paprastumo, žaidimų ir primityvių nuomonių. Nori būti kaip visi, turėti viską, kas blizga, patogu ir ką parodo. Nemoka ir nenori skirti melo, smerkia tai, ko nežino, ir myli tai, ko nematė. Kritiškai mąstyti per sunku, madinga būti tokiam kaip ekranuose.
Mirties kultūra ir susinaikinimo ideologija, palaikoma tuščių pinigų srautais, kuriais nuperkama politika, šviesuomenė ir varguomenė. Su džiaugsmu kviečianti, skatinanti ir pasitinkanti barbarus, ateinančius jų sunaikinti ir užvaldyti jų pasaulį.
Imperija, baudžianti savus piliečius, kurie bando apsiginti. Argi reikia šį pasaulį nukariauti, jei jį galima nebrangiai nusipirkti? Argi reikia priešininką nukauti, jei savanoriškai nusižudys pats?