Kitą kartą, seniai seniai, kai medžiai buvo dideli ir dar Grybauskaitė buvo neparskridus, toks A.Zuokas buvo tokį V.Drėmą pagrobęs ir išvežęs, kad nebalsuotų kaip nereikia. Tačiau užėjo kiti laikai ir papročiai, bajorai seimuose, žinokit, balsuoja ir jų nebeišveža.
Tik dabar jie apsigalvoja po kelis kartus per dieną arba „nesuveikia balsavimo kortelės“. Štai, balsavime dėl Seimo rinkimų „kartelės“ sumažinimo iki 3 procentų tradiciniai biudžeto lėšų kramsnotojai mirtinai išsigando konkurencijos ir paskelbė visuotinę mobilizaciją.
Ir po artilerinio parengimo dvaro politologų pareiškimais ir LRT psichotroponėmis dujomis, išaušo lemiamų kautynių rytas. Pirmojo, rytinio posėdžio mūšio tikslas buvo tiesiog užblokuoti sprendimą ir klausimo net nesvarstyti.
Tačiau Seimas ėmė ir priėmė nutarimą įstatymą svarstyti 71 balsu, kaip ir buvo iki posėdžio sutarta, beliko po diskusijos įstatymą priimti. Ir štai, balsuojant dėl įstatymo priėmimo surinkta tik 70 balsų. Kaip netikėta – vieno staiga ėmė ir pritrūko!
Ir kieno gi tas balsas? Ogi narsiojo Rimanto Jono Dagio, kuris rytą parėmė įstatymo autorius ir balsavo už tai, kad įstatymas būtų svarstomas. O po pietų nebalsavo nei už, nei prieš, nei susilaikė, nei registravosi -žodžiu, niekaip nebalsavo.
Žmogelis kad susijaudins, tik blaškosi, rausta bala, pirštai tik dreba – „kortelė nesuveikė“, ką daryti? Na, bet ką čia padarysi – nesuveikė tai nesuveikė, užvertė akis, skėst rankelėmis, ir nieko nedarė, ir nusiramino.
Taip sakant, galima išeiti iš konservatorių, bet konservatoriai iš tavęs neišeis niekada. Matyt, suveikė ir masiniai telefono skambučiai demokratiškų, šaunių prezidentūros patarėjų, kurie, šiukštu, veikė be Jo Ekselencijos žinios, savarankiškai taip ar su klasiokais pasitarę.
Su kuo ir sveikiname brangių Lietuvos žmonių numylėtas tradicines partijas. Galėsit toliau tarpu savęs tradiciškai dalintis postais ir tradiciškai ar naujoviškiau daryti Lietuvą brangią. Mums neskauda, mes pripratę.