Jei kaime yra turtingas bernas, kuris visiems esant reikalui išrašo guzų, tai susiklosto tam tikra tvarka, kuri laikosi ant baimės ir autoriteto. Visiems patogu, nes yra jėgos panaudojimo grėsme palaikomas stabilumas, kuris leidžia prognozuoti įvykius ir planuotis gyvenimą.
Tačiau viskas gali akimirksniu sugriūti, jei vaikinas, pareikalavęs paklusnumo ir pagrasinęs jėga, savo ketinimų neįvykdo ir tik riebiai keikiasi. Visa baime paremta tvarka baigiasi, nes niekas jo nebebijo.
Ekonomiškai, finansiškai ir politiškai viskas brendo seniai, tačiau tapo kūnu B.Obamai neįvykdžius grasinimo Sirijos vadovybei – tokia tvarka subyrėjo. Jei nesugebėta sutvarkyti iš visų pusių sukilėlių apgulto diktatoriaus, tai ko tada bijotis daug stipresniems žaidėjams? Visi, kas tik netingi, ėmė siųsti kokias tik nori kariuomenes ir ginklus į Siriją. Ir štai, gana greitai kariniu požiūriu reikalas užbaigtas.
Ir dėl Artimųjų Rytų krizės sprendimo tariasi jau tik Rusija ir Iranas su Turkija, Amerikos net nesiteikia pakviesti prie derybų stalo. Tokios gėdos, karinio ir diplomatinio pralaimėjimo šiame regione Amerika nebuvo patyrusi niekada, net SSSR laikais, kai priešininkai buvo daug stipresni visais atžvilgiais.
Besibaigiančio karo ir tvarkos atkūrimo Sirijoje kaina yra pasaulinės tvarkos griūties pradžia. Visi, kas neaklas ir neišprotėjęs, seniai pamatė ir suprato, kad Amerika dėl savo prarandamos įtakos rimtai nebekariaus. Tai ateina tie, kurie kariaus, ir pasiima, kas blogai padėta, nes globalioje politikoje galios vakuumo nebūna.
Stipriojo baime pagrįstai tvarkai sugriuvus, jai atstatyti prireikia daug didesnio galios panaudojimo, kuriam ryžto, resursų ir jėgų gali ir nepakakti. Europos Sąjunga reanimacijoje ir neaišku, ar ją perkels į palatą, ar išveš priekin kojomis – niekas pasaulyje į ją seniai dėmesio nebekreipia.
Keičiasi jėgų pusiausvyra ir ja pagrįsta įtaka, persistumdo interesų ribos, pasaulio įvykius lemiančios grupuotės tą suvokia ir strateginiai planuotojai patyliukais jau braižo naujos geopolitinės architektūros variantus. Gal galvojat, kad tęsis džiugi demokratijos fiesta, į horizontus vis žygiuos mažumų paradai ir visų varlyčių teisės bus apgintos?
O gal pabūsim visiems ponams geručiai, patupėsim po šluota, nelįsim kur nereikia, nusipirksim dar keliolika haubicų ir mūsų niekas nelies? Neturėkim iliuzijų, tokioje vietoje gyvename – mus palies pirmiausia. Melskimės, ruoškimės ir treniruokimės – mums teks būti tvirtiems. Išglebėlių, silpnapročių ir lepūnėlių laikai baigiasi.