M.Gorbačiovas buvo griūvančios, prievarta sukurtos imperijos, pastatytos ant žmonių kaulų, vadovas. Todėl jo sistemos atgaivinimo bandymas nepavyko, nes vos truputį atsukus varžtus ją sudraskė nacionalinio išsivadavimo judesiai.
Tačiau jei sistema būtų buvusi ne imperinė, o nacionalinė valstybė, jo planas būtų buvęs visai logiškas. Viešumas, t.y. diskusija apie valstybės problemas, demokratizacija, t.y. žmonių masių įtraukimas į valstybės atnaujinimo procesą, ir sistemos pertvarkymas, t.y. reformos.
Praktiškai mes esame toje pačioje valstybės sisteminės krizės situacijoje ir galimos išeitys panašios. Skirtumas tik vienas – sistemos viršūnėje nėra žmogaus, kuris tą suvoktų.