Ką gi, naujieji jau už lango, bučinius ir svajones į šalį. Dar po taurę iš Maksimos, pažiūrim dar dešimt ašaringų filmų apie Kalėdų džiaugsmus, ir nuo pirmadienio ateis realybė.
Ir joje kiekvienas neaklas plika akimi pamatys, kaip valdžia mikliai išnaudoja pandemiją politiniams tikslams. Kaip viskuo, ko pati nepadarė ir pridarė, toliau kaltina visuomenę ir ima su ja vis aršiau kovoti.
Per valdžios klapčiukų valdomas baubasklaidos priemones palaipsniui esam pratinami prie antikonstitucinės nepaprastosios padėties įvedimo. Pašaipų objektu dėl savo nesusivokimų tapęs gerovės banko galva, išlydėjęs dukrelę iš kito namų ūkio, su pačia dvasingai padūsaus, giliai susižvalgys ir tam pritars.
O varlytėms šildomoje sriuboje tai dar nekaršta ir niekas necypia. Jas dabar tiesiog testuoja, ar ir šią piliulę nuolankiai prarys. Ir kai tik tuo įsitikins – nepaprastoji padėtis bus paskelbta.
Be abejo, su reikalingomis metropolijų ambasadomis bus susiskambinta, suderinta ir leidimas gautas. Ir tai jau bus ne ilgojo pagiringo savaitgalio filmas.
Kalbant ne juridine, o žmonių kalba, tai reiškia karinės padėties įvedimą taikos metu.
Tai reiškia totalią visų visuomenės ir kiekvieno žmogaus gyvenimo sričių kontrolę, kuri įvairiais pretekstais galės būti tęsiama, kiek tik nori.
Ir bus galima vogti dar likusius valstybės resursus, ir taškytis šimtais milijonų naujiems megaprojektams, dalintis įmones, susidoroti su opozicija, kaip tik nori. Nes bus oficiali cenzūra, ir jokių įstatymų, išskyrus faktinio valstybės vadovo tampomų komendantų valią.
Į šią situaciją vedė visi praeitų metų įvykiai, ir buvo tik laiko klausimas, kada bus kulminacija ir lūžio momentas. Visoje žlungančioje melo imperijoje.
Viskas priklauso nuo to, ar milžinas atsibus, ar apsivers ant kito šono ir apsiklos galvą, kad būtų jaukiau. Mano Tėvynėje smarkiai pakvipo 1926 metais. Tik, deja, ateis ne A.Smetona.