Algimantas Rusteika. Lygūs ir lygesni

Juk pasakyta – visi gyvuliai lygūs, bet yra lygesnių. Šventosios karvės, kurių baidosi politikai, žurnalistai, filosofai bei kiti geros valios žmonės. Žodį prieš – ir užkapos pažangieji kormoranai, kurie užpakaliais junta iš kur vėjas pučia.

Šventosios karvės pavieniui nevaikšto. Ganosi kaimenėmis, nes taip saugiau, pigiau, o ir ganytojams patogu. Veisiasi net po europinėmis iškabomis, gauna pinigiukų ir laisvalaikiu rašinėja įstatymus. Neišmokusiems laisvės pamokų senukams gali ir narkozės išrašyti.

Apie parolimpiečius net nebeįdomu. Jų auksas valstybei dešimtį kartų pigesnis. Mėgėjai, užsiiminėja laisvalaikiu – ko iš jų norėt. Arba apie krepšinį, kuriam visada liūto dalis. Sakot, daugiau pasiekia? Bet su tokiais pinigais kiti ne tiek pasiektų. Krepšinis – šventoji karvė. Dabar dar Lietuvos žuvelė. Tik gerai arba nieko, kaip apie velionį.

Šventaisiais tampama labai paprastai. Paimi kokią nors tiesą, nuvalai natūralius prieštaravimus, išmeti gyvenimo tikrovę, problematiką. Pagal skonį įdedi savo intereso, modernybės žolelių. Išpūti balioną iki debesų. Ir imi reikalauti, kad visi tai pripažintų kaip vienintelę dogmą, kuriai reikia melstis ir pagal kurią gyventi. Kitaip būsi labai nuskriaustas. O jei kas mano kitaip, klapsi akutėmis ir sakai – bet juk tai tiesa, ką, jūs prieš?!

Štai feministės įsitaisė lygių teisių įstatymą ir tarnybas. Ten apie vyrus tik vienas žodis – „vyrai“. Viskas apie rūsčias moteris, kurios labai piktos, kad ne vyrai. Net jei viską padarysi absoliučiai vienodai, joms gali nepatikti. Tau pritaikys „netiesioginę diskriminaciją“ ir amžinai susiraukę aktyvistės išaiškins, jog „jos gali atsidurti tam tikroje mažiau palankioje padėtyje“. Nemanykit, kad kabutės tra mano ironija – tai įstatymo nuostatos.

Greit į pareigas bus privalu rinkti ne tą, kuris protingesnis, doresnis ar labiau tam tinka, o pagal lyčių kvotas, suprask – moteris. Nes lygios galimybės valstybės prievarta turi tapti lygiais rezultatais. Nors vyrai trumpiau gyvena ir juos vėliau leidžia į pensiją – tai joks pažeidimas ir dėl lygių galimybių nesvaikit. Taip jiems, niekšams, ir reikia. O būtų atvirkščiai ar bent vienodai – lygių teisių aktyvistės užkimtų berėkdamos.

Arba gali kiek širdis geidžia loti ant latvių, rusų, lenkų ar čiukčių – tai žodžio laisvė ir ne nacionalizmas. O ant savųjų spjaudyti apskritai dabar geras tonas. Gali net premiją gauti, o jau tiražai tai garantuoti, Valdovų rūmų portalas parašys ir į teliką pakvies. Tačiau prieš pabėgėlius, žydus ar negrus prasižiot nespėsi – ir tau šakės. Bemat tapsi antisemitu ir rasistu, paryčiais į namus sulėks uniformuotieji, atims kompą ir užtampys po teismus. Nes tu esi ir būsi amžinai kaltas, nors nieko blogo nepadarei ir net nepagalvojai.

Na taip taip, desertui – seksualinės mažumos. Ideologai tituluojasi Žmogaus Teisių Aktyvistais. Tarsi kokios pareigos ar mokslinis laipsnis. Tolerancija – šių dienų religija. Todėl diskusija apie tolerancijos problematiką neįmanoma, nes tai būtų diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas.

Kaip viduramžiais, kai abejojantys Dievu persekioti inkvizicijos ir šalinti iš viešumos. Visi aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitai nuomonei, o blogiui iš principo. Velniui.

Aktyvistai už toleranciją tol, kol patiems nereikia toleruoti kitokių nuomonių. Kitų nuomonės – žemas lygis prieš pasipūtusių, savimi besigėrinčių aktyvistų intelektualines aukštumas. Visa didi tolerancija baigiasi, kai prabyla kiti. Meilės vien sau reikalaujantys Naujojo Tikėjimo misionieriai nemyli kitokių. Neapykantos kalba, irzlus kaprizingo lepūnėlio tonas, aršus bet kokių laisvių reikalavimas – atpažinimo ženklai

Visi yra lygūs. Ir todėl bet kokios teisės, nuomonės ir laisvės lygios. Visas jas reikia vienodai mylėti ir gerbti. Tokia miela aktyvistų socialinė fantastika. Bet realybėje jokiais triukais nepavyks išsisukti nuo vertybinio požiūrio į kultūros ir visuomeninius faktus.

Niekada nebuvo ir nebus taip, kad viskas yra lygiai reikšminga ir vertinga. Kultūra yra nuolat kuriama vertybių sistema. Visuomenės be vertybių skalės paprasčiausiai nebūna. Tokia egzistuoja tik aktyvistų smegenų mikroschemose, nes neturi kitų argumentų. O baigę diskusiją rimtais veidais ūmai pareiškia, kad lygybės tai ir nėra. Mat jų propaguojami dalykai aukščiau visko.

Pakantumas kito nuomonei ir gyvenimo būdui nėra prievolė teigiamai vertinti kitokį ir atsisakyti savo požiūrio ir savo žodžio laisvės. Nebūtina mylėti ir liaupsinti tą, kam nepritari. Būtent šito aktyvistai labiausiai negali pakęsti. Bet kokią kritiką jie priima kaip persekiojimą ir asmeninį įžeidimą.

Kovoje dėl nuomonių laisvės mes paversime savo nuomonę vienintele teisinga, o priešingas – nusikalstamomis. Kitaip manantys būsit neteisūs ir visada prieš mus kalti. Istorinę, prigimtinę ir amžiną jūsų netolerancijos nuodėmę galite išpirkti tik visuotiniu mūsų netolerancijos jums patiems toleravimu. Nepabaigiamu nuolaidžiavimu visoms mūsų užgaidoms, kurios niekada nesibaigs.

Pataikaukite visiems mūsų norams, pritarkite visiems reikalavimams, visada ir visur viešai smerkite galvojančius kitaip nei mes. Ir tada galbūt paliksime jus ramybėje

Mes išplėsime iki begalybės savo teises kitų žmonių teisių ir laisvių sąskaita. Paversim savo gyvenseną nekritikuotina privilegija. Diskusijų apie daugumos ir mažumos teisių derinimą ir mažumos pareigas niekada nebebus iš principo, nes tai būtų mūsų diskriminavimas.

Mes sukursime situaciją, kai net pradėti mąstyti, jog esame ne visada teisūs, negalėsite. Ir nuomonės viešai pareikšti nebeišdrįsite. O po to nebeįstengsite ir vieni sau pagalvoti kitaip nei mes.

Asmenybės lygmeniu tokia nuskriausto, kerštingo vaiko poza yra moralinis ir socialinis egoizmas. Tokiame pasaulyje žmogaus teisių aktyvistai norėtų gyventi. Pasaulyje, kur mažuma diktuoja daugumai, mes jau gyvenome ir žinome jo pavadinimą – bolševizmas.

Žmogaus teisės jau nebe žmogaus teisės. Na, nevisiškai žmogaus. Ir nevisiškai teisės. Dabar tai kovotojų už žmogaus teises teisės. Jie sprendžia, kurių žmonių teisės teisingos, o kurių – neteisingos.

Ir su neteisingų žmonių neteisingomis teisėmis labai teisingai kovoja. Vardan teisingų žmogaus teisių. O ką neteisingi žmonės dėl savo teisių galvoja – ar kam rūpi? Nes reikia galvoti teisingai. O kaip galvoti teisingai, teisingai supranta tik kovotojai už teisingas žmogaus teises.

Jie ne tik teisingai teisūs, bet ir viską Visatoje teisingai žino. Visada ką nors teisingo pacituos. Ir net turi stebuklinių galių. Užvaldo ne tik neteisingus protus, bet ir kūno funkcijas. Štai kad ir man. Užgirstu kieme rytais kovotoją už žmogaus teises – kaip mat sutraukia koją.

Ir tai nenuostabu. Toks laikmetis, mielieji. Baigėsi šimtmečiai, kur žmonės kariavo ir žudė vienas kitą dėl ko didesnio už save. Dėl tikėjimo, už Dievą ar Tėvynę. Baigėsi mitingai dėl teisybės, žmonijos ateities ir anūkų laimės. Niekas nebediskutuoja dėl nemirtingos sielos, visuotinybės ir gėrio visiems dabar ar kada nors.

Dabar modernumų amžius, kai pasaulio vyriausybės ir visa pažangioji žmonija dieną naktį galvoja ir kovoja dėl pasidulkinimo. Seksas viskas ir aukščiau visko. Biologija valdo visatą. Nuolat intensyviai, įvairiai ir be apribojimų nesiporuoji? Tai juk tu nelaimingas nevykėlis ir mulkis!

Runkeliai gatvėse daužysis snukius dėl rujojimo laisvių ir visokiausių teisių. Nebematys tikrų problemų ir vienas kito akių. Grumsis ne su sistema, o tarpusavyje. Svajonė. Užsitikrinsim stabilumą ramiai vogti jūsų gyvenimus dar dešimtmečiui. Jungiam pinigų spausdinimo mašiną.

Kai prireiks, sugalvosim jums dar žaisliukų. Nes moralė – atgyvena. Viskas vienodai vertinga. Šviesa ir tamsa. Nusikaltėlis ir auka. Gyvenimas ir mirtis. Mokslo pasiekimai ir būrimas iš užpakalio raukšlių. Gėrio ir blogio aplamai nebėra – tai laisvo pasirinkimo dalykas.

Reikia vienodai gerbti, pakęsti ir mylėti viską ir visus. Arba būsi nešiuolaikiškas. O kas šiuo metu yra gera ir bloga? Ką reikia mylėti ir ko neapkęsti? Tai jums pasakys pasidažiusi Rūta po reklamos. Likite su mumis.

Pasiklausysime visko ir seksime visus. Užliesim vaizduoklių erdves spalvinga pilkuma. Pasirodymo ir atrodymo kultūros siautuly šoksim, vartysim akeles ir meluosim iki sąmonės užtemimo. Ir tai yra nuostabu. Nes tai jums patinka.

Savarankiškai protaujantys pasijus vieniši. Gėdysis prabilti. Ilgainiui – ir protauti. Mat demokratija. Égalité. Jėzaus Kristaus balsas lygus patvory susmukusio šlapiu klynu pijokėlio balsui. Jei dabar Jis ateitų, niekas nekaltų prie elektros stulpo. Apšauktų populistu, parodytų per KK2, iki soties išsityčiotų. Ir turėtų sau kaip didelis Gariūnuose kontrabanda prekiauti.

Kuo daugiau tvarkų, kurioms prieštarauja dauguma žmonių, tuo geriau. Vaikus mokysim gyventi ir mylėti taip, kaip patys negyvenam ir nemylim. Stebėsimės, kad nutolsta ir tampa cinikais. Taip mums ir reikia, nes juk greit pasibaigsim. Apie mirštančius gerai arba nieko.

Tokia didybės epocha. Jokių problemų, vaikučiai, džiaukitės gyvenimu. Viskas yra nuostabu. Visi esame lygūs, lentynos prikrautos akcijinių teisių ir laisvių. Tik vieni yra lygesni, nes jų teisės teisingesnės. O kiti esate jūs, kurie visada kalti.

Nenusiminkit, brangūs Lietuvos žmonės. Nėra padėties be išeities. Rūmuose naktimis nemiega laužydami galvas, kaip padaryti mus laimingus. Mylėkite šventąsias karves ir būsite pagirti visuotiniame narių susirinkime.

algimantasrusteika.wordpress.com

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
11 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
11
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top