Veidaknygė
– Alio, alio, gaisras, degam! Žmogus skęsta! Mirštu! Dangus griūva! Rusai puola!
– Jeigu degate – spauskite vienetą… Jeigu mirštate – spauskite dvejetą… Jeigu jus prievartauja – spauskite trejetą… Atsiprašome, šiuo metu visi operatoriai užimti. Prašome palaukti…
Ir būtinai koks Šopenas – muzikytė tirlipirli.
Kur nepaskambinsi, seksualus balselis kelias minutes šnabždės, prašys ką nors paspausti, dar ir dar, siūlys atsakyti į apklausą. Ir prieš orgazmą išgirsi: „Atsiprašome … užimti … palaukti…“
Visur tas pats, tik tirlipirli skiriasi.
Skambinau šiandien Sodrai, VMI, bankams. Palauki dešimt minučių, pamedituoji apie mirties bausmės sugrąžinimą ir nusispjauni seilėmis, kaip spjaudė iki Nepriklausomybės Akto.
Po pusvalandžio pabandžius, ir po poros valandų – tas pats. Ir žinok, kad gudrus, gal ten vieną žmogų teturi, nes taupo, kad tik Lietuvai būtų geriau? Ar kaip tik dabar kavą geria, o gal šventų švenčiausia – skyriaus vedėjo gimtadienis?
Ir visas šias sekundes, minutes, valandas sukasi planetos ir telefono operatoriaus skaitliukai skaičiuodami pokalbio, kurio nėra, minutes ir tavo eurus. Ką ir reikėjo įrodyti. Kaip sakė socializmo klasikai – viskas žmogui, viskas jo gerovei!
Tik vienoj vietoj atsakė pagal sveiką protą, berods, DNB ar Telia: užimti … palaukti… ir esmė: laukimo laikas tiek ir tiek minučių, o jei norite, kad jums paskambintų šiuo telefonu – paspauskite tokį mygtuką. Ir tikrai paskambina. Ir net patys už pokalbį sumoka!
O jeigu už skambučius tokioms tarnyboms ryšio operatoriai iš skambinančių klientų imtų pinigus tik už pirmąją minutę, per kurią išklausomas meniu, ir už laiką po to, kai į skambutį gyvai atsakoma?
Ar susimokėję už dešimčių tūkstančių susinervinusių žmonių šimtus tūkstančių laukimo minučių jie nesurastų galimybių atsakyti žmoniškai ir laiku?