Yra talentas viską žinoti, nors nieko nežinai, ir genialumas apsimesti, kad nieko nesupranti, nors puikiai viską supranti. Abu įdomūs, patogūs ir reikalingi viršininkams, šeimai, Vasiukams ir planetos progresui.
Dar liko mūsų gebėjimai būti sąžiningiems ir doriems, nors tuo ir nekvepia, ir drąsa pasirodyti tuo, kuo esi, nors tai nenaudinga ir dažniausiai baigiasi nekaip. Labai myliu tokius nenaudėlius, nes jie yra tikri ir išsigandę kaip aš.
O kur dar malonumas kalbėti ir tylėti, ką reikia? Kur gėda, kai ištari garsiai, ką visi galvoja, bet nesako, ir visi nustebę atsisuka? Arba kai nutyli, kada visi kalba, ką reikia, ir tavęs už tai ima baisiai neapkęsti? Kur talentas būti, kuo nesi, ir nebūti savim, ir laimė nežinoti iš viso, kas ir koks esi?
Tai mūsų laimė, kur kiekvienam dangus pažadėtas. Kur didžiausia mūsų galia yra talentas neapkęsti – gebėjimas mylėti prieš jį kaip skruzdė prieš dangoraižį. Nes griauti ir susinaikinti malonu, visada pasiteisina ir moraliai, ir finansiškai.
O populiariausias talentas tai nesąmones ir niekšybes daryti dorai, nuoširdžiai ir sąžiningai, nes iš tikro taip ir yra. Ir užteks apsimetinėti – galvoja apie artimus ir mylimuosius tik idiotai, o apie Tėvynę – tik psichiniai. Galvoti reikia apie norus.
Yra galia turėti ko nori, pasiekti, ko nori, ir norėti ko nori, nes noras yra viskas, o visa kita oro virpinimas ir fanatikų praeitis. Ateitis yra vieni talentai ir skirta jauniems, veržliems ir nerimastingiems. Tiems, kurie nori, nes mes nebenorim.
Ten nėra, ko nereikia, plieskia optimizmo reklamos, viskas ekologiška ir lengvai panaudojama dar ir dar kartą. Auksavabaliai ir paradai, bankomatai ir taromatai yra pažangos ir ateities gairės. Neapykanta – mūsų epochos ženklas.
Dar kartais naktimis matau tas dienas, kai mūsų akys švietė ir paliesdavom vienas kitą. Talentas būti kartu yra prarastas, meilė yra neapykantos pakuotė ir pasmerkimo teisių garantas. Kaukė nuo gyvenimo ir tikrovės.
Dabar išjungsiu ekraną ir pasaulis pasibaigs. Esam tie, kurių niekas nemato ir negirdi. Palaiminti pakviestieji į ėriukų tylėjimo puotą – vartai atidaryti, bet niekas neišeis.