Bus, bus Jo gatvės ir aikštės, laivai ir mokyklos, darželiai ir lopšeliai! Ir Vytauto Antrojo universitetas, ir poligonas su atbėgėlių centru, ir valstybinis aerouostas tai tikrai! Balkonėlyje biustas-automatas, įmetus monetą ir pasirinkus temą, sakys pamokslus ir pakrizens.
Visur išdygs paminklai, pastatus tirštai aplips memorialinės lentos. Laisvės nuo mokesčių dienomis su portretais eis dėkingumo procesijos aplink buvusius privatizavimo tarnybų pastatus. Sostinė bus pervadinta Jo vardu.
Marmurinis atminties muziejus su auksiniais pisuarais, vardiniai eurai ir pašto ženklai, traškučiai, ordinai ir raktų pakabukai. Jo vardu pakrikštys firminius kepsnius, batalionus ir patrankas, trinkelių takus ir naujas pomidorų veisles.
Pažįstamas kiekvienam, brangus tėvelio veidas puikuosis ant veganiškų dešrelių, kaukių, padažų ir koldūnų. Išleis veidaknygės poezijos raštus ant kreidinio popieriaus, ir taps Poezijos pavasario laureatu. Glaudžiai susitelkę piliečiai stebėsis, kaip iki šiol netapo, ir suras, kas kaltas!
Per sausio speigą jam skanduos skautų rikiuotės, prie Katedros degs asmeninis laužas artimiesiems ant atsikeltos žemės. Vatnikai ir šiaip rusteikos tupės parų už neapykantos kalbas, o palankių komentarų lyderiai be eilės pataps LRT programų vedėjais.
Posėdžių salėje būtinai altorėlis, koridoriuose – stacijos, ant kabineto sienos įrėmintas pareiškimas į komjaunimą. Per gimtadienį – visaliaudinė Dainų šventė ir pasaulio tautiečių spartakiada, miesteliai sodins ąžuolus ir žemėj Lietuvos žaliuos vaikystės sodai.
Parduotuvėse gausim vardinės neužmirštuolių trauktinės, vaikų skyrelyje – Jo monopolio žaidimų, nuveiktų darbų dėlionių ir lipdukų. Portretai mokyklų klasėse, kasrytiniai skaitiniai apie gyvenimo kelią. Pilnas raštų, laiškų, žinučių ir kompromatų rinkinys.
Ir iškils Jis valstybės aikštėje ant arklio, užsimojęs kardeliu, ir liepsnos šalia amžinoji ugnis! Lietuvos bunkeryje mauzoliejus, nuo kurio priiminės pasididžiavimo paradus. Koplytėlėje bus galima pasimelsti, kioskelyje nusipirkti šventinto vandens fleškutę su atvaizdu, vardinių skiepų ir suvenyrų, skanukų vaikams ir šuniukams.
Ir delfiuose (juk svarbu, kas pirmas!), ir ambasadose nekrologai seniai parašyti, asmenys paskirti, juodraščiai išsaugoti, reikia tik paspausti ENTER. Ir ratas ims suktis, pasipils dar didesni pomirtiniai apdovanojimai, karaliai ir prezidentai sulėks būriais.
Juk taip tikrai bus, ar dar abejojat? Tai kodėl ir Jis negali to pamatyti, pasidžiaugti savim kartu su mumis? Juk toks kuklus žmogus, kas jam iš tos laimės? Vis pasako, kad nesvarbu ir nenori, bet nepasako, kad nereikia, nes baisiai nori. Gal užteks žmogų kankinti?
Rytoj registruoju peticiją – suteikim Generalisimo laipsnį, Didžiojo Kunigaikščio titulą, negi jums gaila, po galais! Mes viską galim, jei nubalsuosim, kad dukart du penki – taip ir bus. Patriarcho ruduo prasidėjo, valstybės ir tautos likimas dabar priklauso nuo jo likimo. Nebeilgai laukti.