Galvojat, sugrąžins po pusmečio už kieme žaidžiant gautą mėlynę pagrobtą, kasnakt per sapną verkiantį vaikelį ir siaubo filmas pasibaigs? Ne, absurdas tik prasidės.
Jūsų šeimą ims 4–5 kartus per savaitę lankyti „specialistai“, kurie jums skirs privalomus vykdyti „nurodymus“. Jie padės jums gerinti socialinius ir kitokius (?) įgūdžius. Išmokys „sau atstovauti institucijose“, t.y. išsitempti „ramiai!“ ir vykdyti visus „specialistų“ nurodymus.
Nurodys, kaip bendrauti tarpusavyje, šeimoje ir net „su atskirais specialistais“, matyt, kiekvienam „specialistui“ reikia atskirų įgūdžių ir yra atskira, konkreti instrukcija…
Turėsite taip pat lankyti „pozityvios tėvystės kursus“, kur jus išmokys„ bendrauti su aplinka“. Surinks į salytę tuziną apsibliovusių, sustingusių iš patirto siaubo mamyčių ir „specialistai“ paskaitys paskaitą, kaip reikia „pozityviai jaustis“, kada iš tavęs atimti vaikai.
Ką jau bekalbėti, kad bus kontroliuojamas kiekvienas šeimos gyvenimo žingsnis. Suskaičiuos šaukštus, pamatuos, ar tinkama patalpų temperatūra, ar ne per stori ar ne per ploni jūsų vaikučiai, ar gerai rūpinatės, sveikai maitinat ir rengiat. O jei rūpinatės per daug – gali vėl atimti už pernelyg intensyvią, perteklinę globą.
Ir visi šie puikūs reikalavimai galios tik jums. Bet nebus niekada taikomi (nors pagal įstatymą ir turėtų) globėjams, kuriems buvo nugabenti kaip kokie kaliniai į lagerį klykiantys iš siaubo jūsų vaikai.
Tai ne mokslinė fantastika, ne Kremliaus propaganda ir ne košmaras, iš kurio atsibundama. Tai vyksta čia ir dabar, už lango stiklo mano jaunystės mieste, gatvėmis važinėjant blizgiems automobiliams ir vaikštant senukams.
Artėja Kalėdos ir nelabai kam tas rūpi – pakalbėsim, ir praeis. Valstybės galvos jau išpilstė bėdžiams maltiečių sriubas ir nupirko makaronų. Jaunimas eina į kiną, perka nesveikus gėrimus ir bučiuojasi laiptinėse. Lyja, bet, sako, dar bus bobų vasara.
Taip dar niekada nebuvo, bet buvo labai panašiai, dar yra gyvų, kas atsimena. Tokia paprasto fašizmo kasdienybė.