2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo 4 asmenims, tarp jų – ir Eglei Kusaitei. Eglė Kusaitė atleista nuo 75 MGL (2823,80 eurų) dydžio piniginės baudos mokėjimo.
Malone vadinti atleidimą nuo piniginės baudos mokėjimo už nusikaltimą nereikėtų, nes bauda tikrai neadekvati jos padarytiems nusikaltimams. Čia reikėtų klausti: ar valstybė nepadarė nusikaltimo prieš Lietuvos pilietę iš jos jaunystės išbraukdama mažiausiai penkerius metus, sužlugdydama jos fizinę sveikatą, sukeldama nepataisomą moralinę traumą. Ir už tai tarsi suteikta valstybei malonė už padarytus nusikaltimus neatsakyti, žinoma, – be dekreto.
Daugelis jau pradeda pamiršti prieš penkmetį pradėtą E.Kusaitės bylą. Tačiau tiesos ir teisingumo siekio dėlei, jos pamiršti nevalia, todėl skaitytojui verta šį tą priminti.
Iš žiniasklaidos žinoma, kad E.Kusaitė, dar nepilnametė, pateko į Lietuvos VSD „globą“, kuri prilygo nusikalstamai provokacijai tapti teroriste ir tuo pasinaudojus, gauti antiteroristinei veiklai skirtas lėšas, sau priskirti antiteroristinės veiklos nuopelnus. VSD, nederinusi su atitinkamomis tarnybomis, bendradarbiavo su Rusijos FSB, jos atstovams Lietuvoje leido tardyti kaltinamąją. E.Kusaitę nuteisė Vilniaus apygardos teisėjai V. Švedienė, J. Damanskienė, A. Pažarskis. Kokia teisėjų kvalifikacija, jeigu jie ,,nematė“ akivaizdžios provokacijos teisiamosios atžvilgiu? Tai ne teisinė klaida, o angažuotumas prokuratūrai ir VSD. VSD provokatorius A.Paukštė šiemet nusižudė, A.Požarskis 2014 m. lapkritį paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, J.Laucius, E.Kusaitę pasiuntęs į teismą, toliau dirba prokuratūroje.
Panašiai kaip čečėnų tauta, lietuvių tauta, patyrusi sovietinės okupacijos žiaurumus, dešimtmetį partizaniniame kare kovojusi su okupantu, tačiau galiausiai atgavusi laisvę ir nepriklausomybę, nebuvo ir neliks abejinga laisvės siekiančiai čečėnų tautai. Lietuvos visuomenė įvairiais būdais rodė paramos ir pagalbos ženklus už laisvę kovojančiai čečėnų tautai. Ar Lietuvos pozicija pasikeitė Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybės atžvilgiu, kad mūsų saugumo tarnybos ir prokurorai pradėjo veikti prieš tautą, kovojančią už laisvę? Ar jų reikalas kištis į Rusijos Federacijos problemas, kai Lietuvoje su savo bylomis nesusidoroja?
E. Kusaitė buvo išteisinta 2014 m. balandžio 4 d., taigi prokuratūrai buvo palikta teisė kasacine tvarka skusti šį nuosprendį iki liepos 4 dienos. LAT skelbia, kad skundą gavo liepos 10 dieną. Labai panašu, kad siekdama išsaugoti mundurą prokuratūra Teismui sprendimą dar skundė, tačiau dėl procedūrinio pažeidimo tikėjosi, kad skundas bus atmestas, nebereikės prokuratūrai aiškintis teisme dėl jos pačios procedūrinių pažeidimų.
Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E. Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 3 d. kasacine tvarka nepradėjo nagrinėti išteisintosios Eglės Kusaitės bylos dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Į posėdį buvo atvykęs tik Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. Kaip žinome, E.Kusaitės gynėjas Kęstutis Stungys mirė. Teisėjas Vytautas Masiokas paskelbė, kad teismas gavo ir E.Kusaitės prašymą atidėti jos bylos nagrinėjimą dėl dviejų priežasčių – mirus gynėjui K.Stungiui ir dėl jos sveikatos problemų.
Penkeri metai praėjo nuo E. Kusaitei pateiktų kaltinimų, byla akivaizdžiai subliuško, tačiau šioje byloje išlieka klausimai: 1) ar Valstybės saugumo departamentas drauge su Generaline prokuratūra Eglės Kusaitės gyvenime nevykdė sunkios nusikalstamos veikos? 2) kokia materialinė ir moralinė žala padaryta teisiamajai? 3) kiek ir kokių procedūrinių pažeidimų jos byloje padarė minimos institucijos? 4) kada pagaliau bus iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokuratūrai ir VSD už kolaboravimą su priešiškos valstybės institucijomis?
Jei LAT imtųsi nagrinėti ir duotų atsakymą į šiuos klausimus, būtų baigta byla, prilygstanti Lietuvos pilietės terorizavimui, bei duota gera pamoka teisėsaugos institucijoms.
Akivaizdų kolaboravimą galima įžvelgti Lietuvos prokuratūros ir teismų veiksmuose. Vien E. Kusaitei sukurpta byla dėl įtariamų ketinimų įvykdyti teroristinį aktą neturi teisinio pagrindo, nors kam nors ir galėjo taip pasirodyti per specialiai provokuojamus teisiamosios pasisakymus. Pats bylos nagrinėjimas uždaruose teismo posėdžiuose, pasislėpus po abejotinos švaros teisėjų mantijomis, tiesiogiai rodo įtariamo kolaboravimo slėpimą nuo visuomenės.
E. Kusaitės bylos aplinkybės visuomenei tapo pakankamai gerai žinomos, todėl tikėtasi, kad visuomenė Lietuvos teisinį bendradarbiavimą, prilygstantį tikram kolaboravimui su nedraugiška valstybe, sugebės sustabdyti, kad tokį „bendradarbiavimą“ valstybė įvertins kaip nusikalstamą. Tačiau taip neįvyko. Dar neaišku, ir kas nurašyta: ar prezidentės dekretu – E.Kusaitei teismo skirta dviejų tūkstančių su viršum eurų bauda, ar be jokio dekreto, patylom – milijonais eurų vertintina žala, padaryta E.Kusaitei valstybės vardu? Pridursime, kad amnestuoti tik pinigai, o teistumas E.Kusaitei trijose bylose liko.
Neturėtume pamiršti, kad Lietuva yra ES narė, kuri turi visas galimybes pasiprašyti padėti apsiginti nuo savos teisėsaugos, tampančios kitos valstybės parankine. Tačiau tokios gynybos pirmučiausia turi imtis mūsų valstybės atitinkamos institucijos. Tylėjimas šiuo atveju prilygsta dalyvavimui nusikaltime.