Dalijamės signataro Algirdo Endriukaičio atrinktomis nigeriečio rašytojo Ben Okri mintimis apie pasaulį, tautas ir žmones keičiančią pasakojimų galią. Skiriama Lietuvos Nacionalinės premijos laureatui Mariui Ivaškevičiui
„Pasakojimai – tai slaptos vertybių talpyklos: perkeisk pasakojimus, kuriais žmonės ir tautos gyvena ir sau pasakoja, ir pakeisi pačius žmones ir tautas.“
„Norėdamas apnuodyti tautą užnuodyk jos pasakojimus. Doroviškai smukusi tauta seka sau doroviškai menkas istorijas. Saugokitės pasakotojų, kurie gerai nesuvokia savo talento svarbos ir savo meistryste naudojasi neatsakingai. Jie gali nesąmoningai prisidėti prie savo tautiečių psichinio pakrikimo.“
„Pasakojimai gali sugriauti civilizacijas, laimėti ir pralaimėti karus, gali pavergti milijonų širdis, priešus paversti draugais, padėti išgydyti ligonius, gali pasėti imperijų užuomazgos sėklą ir sugriauti jas, gali pakeisti žmonių psichikos sanklodą, performuoti politinį ir dvasinį amžiaus charakterį.“
„Mirštantys kraštai veisia pasakojimus kaip lavonas – kirmėles.“ („Šiaurės Atėnai“, 2018-05-18).
Na, jei pridėsime čekų filosofo Tomašo Hoskoveco mintį: „Periferijoje esama šalių, kurios tų vertybių kainą suvokia mirdamos.“ („Literatūra ir menas“, 2003-04-25), tai bus geriau suvokiama knygos „Žali“ autoriaus puikybė, kuri didžiųjų nuodėmių sąraše yra pirmoji.