Ar gali TS-LKD nariai aiškinti rinkėjams, jog Partija, griaunanti Lietuvos valstybę, iš tikrųjų saugo, puoselėja ją ir gina?
Klausimas nelengvas. Dėl to sunku apsispręsti Seimo nariams Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščioniams demokratams P. Saudargui, L. Kasčiūnui, A. Ažubaliui, V.Aleknaitei-Abramikienei, J.Urbanavičiui, A.Čepononiui, K.Starkevičiui, A.Pociui, V. Rakučiui, A. Strelčiūnui, I. Haasei, A. Matului ir J. Gudauskui. Jie negali atsakyti patys sau į klausimą: ar tarnaudami šiai Partijai jie griauna Lietuvos valstybę, ar puoselėja ir gina ją?
Sakysite, jų kaltinti Lietuvos valstybės naikinimu negalima. Mat jie grumiasi Seime ir mūru stoja už lietuvių valstybinę kalbą, už vyro ir moters santuoką, už prigimtinę šeimą ir šioje kovoje ne kartą pelnė šlovę?
Tačiau grumiasi kieno gretose ir prieš ką (regis ir „valstiečiai“ tą patį gina)?
Iš tiesų, galima pavydėti šiems kovotojams jėgos ir atkaklumo, grumiantis savųjų gretose dėl krikščioniškųjjų vertybių ir valstybės suvereniteto naikinimo.
Lengvai gal ir nepastebėsi kartėlio jų akyse dėl griaunamos Tėvynės, bet akivaizdu, kad šis kartėlis glūdi kažkur giliai jų širdyse ir galbūt kažkada, esant palankioms istorinėms aplinkybėms, prasiverš su visa tūžmastimi (o gal ir neprasiverš).
Sako, būdami tarnystėje šiai Partijai ir gindami krikščioniškąsias vertybes jie nebūtinai pritaria Partijos veiksmams ir programai dėl migrantų, dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso ribojimo, nors, kai kas sako, jog užkulisiuose viskas suderinta.
Jie teigia nebūtinai sutinkantys su Partijos valia (žinoma, šito niekas nežino). Galimas dalykas, šie valdžios vyrai ir moteris labai kenčia – tikrai niekas nežino, kas dedasi jų širdyse.
O jose, matyt, dedasi negeri dalykai. Krikščioniškojo TS-LKD sparno atstovai pašiurpę mato, kaip jų Partija darko lietuvių kalbos abėcėlę, naikina valstybinį lietuvių kalbos statusą, leidžia asmenvardžius Lietuvos valstybės pasuose rašyti užsienio kalbomis, leidžia griauti Lietuvos laisvės kovų didvyrių paminklus, viešai per nacionalinį transliuotoją šmeižti Lietuvos partizaninio judėjimo genocido aukas.
Nūnai Civilinės sąjungos įstatymu nusprendė įteisinti vienalytes santuokas, nors tai akivaizdžiai prieštarauja konstitucinei šeimos sampratai. Svarbiausia, kad tokioms santuokoms nepritaria beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų ir Lietuvos katalikų bažnyčią, kurios krikščioniškąsias vertybes deklaruoja minėti Seimo nariai.
O ką daryti? Juk su monstru nepakovosi!
Tarnaudami Partijai minėti vyrai ir moteris priversti slėpti savo sužeistas širdis. Juk kiek pasiaukojimo Tėvynei reikia, kad visa tai nuslėptumei! Kiek valios ir ištvermės reikia, kad ranka rankon su savaisiais spardytumei konstitucines vertybes, tyčiotumeis iš beteisių vargo spaudžiamų žmonelių, regint, kaip savi bičiuliai šiems neria nepriklausomų elektros tiekėjų kilpą ant kaklo. Juk nelengva darbuotis taip, kad savųjų nepapiktintumei, o dar geriau, kad jie to net nepastebėtų. Visa tai vardan krikščioniškųjų vertybių…
Nors manau, gal nebevarkite, neklūpėkite ir nebeslėpkite savo kančios. Pakelkite galvas, išsitieskite nuo pažeminimo. Tauta jums atleis, kad silpnumo akimirkomis pabūgote ir laidėte akmenis kartu su savųjų gauja į vargšus ir kenčiančius.
Nebeklūpėsite, atsistokite! Žmonės tikrai patikės jumis, kad mylite mūsų Tėvynę, kad jūs tikrai esate krikščionys demokratai.