Išėjo iš spaudos Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“.
Nuo Lietuvos Sąjūdžio laikų Rasa priklauso mūsų būreliui, susispietusiam dar 1970-aisiais. Mus jungė domėjimasis senąja protėvių kultūra, jos sąsajomis su krikščionybe, žygeivių bei eucharistininkų sąjūdžiais. Keliavome po gimtąjį kraštą, Prūsiją, Gudijos ir Lenkijos lietuviškąsias salas. Kiek prakutę, sėdome rašyti į pogrindžio spaudą, kurpti knygeles. Darėme tai ir naujaisiais laikais. Rasa ir Jūris Ambraziejai buvo mūsų patys darbščiausi pagalbininkai: Jūris yra patyręs kompiuterių ir poligrafijos specialistas, Rasa – tarptautinių žodžių-skolinių lietuvinimo entuziastė, fotografė ir redaktorė. Tokių kaip jie pasiaukojančio idealizmo dėka galėjo gyvuoti ir daug metų išsilaikyti Kauno Sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla (dabar Kauno tautinės kultūros centras). Jie rengė ir leido žurnalą „Vydija“, kuriame buvo skleidžiamos būrelio idėjos.
Pagaliau Rasa – kuklus žmogus – bičiulių paraginta, ėmėsi ir pati rašyti baltų simbolių, kuriais seniai domėjosi, tema. Rezultatas pranoko lūkesčius – pagaliau turime studiją apie baltų ženklus ir simbolius. Panašią knygą yra išleidę latviai, autorius – žinomas autoritetas šioje srityje Valdis Celmas („Baltų raštai ir ženklai“, išversta ir į lietuvių kalbą). Tačiau Rasos Ambraziejienės knyga, mūsų supratimu, yra pranašesnė – ji įrašo baltų simbolius į labai platų tarptautinį kontekstą, todėl jos įžvalgos bei išvados yra patikimesnės ir gilesnės. Knygą iliustravo ir maketavo pati autorė, techniškai apipavidalino Jūris Ambraziejus. Ją malonu paimti į rankas, o turinys atveria mums senovės slėpinius – ženklus, simbolius, slaptingąjį Rasties sūkurį ar versmę. Šis sūkurys dar vadinamas auksine spirale, o matematine išraiška nusakomas taip vadinama Fibonačio formule, kuri parodo, kaip visa buvo Dievo sutverta – ex nihilo, iš nieko, dievišku būdu.
Ši knyga pravers menininkams, tautodailininkams, meno teoretikams, o ilgainiui, tikėkimės, susilauks ir tarptautinio dėmesio, nes baltų simboliai yra vieni archajiškiausių pasaulyje, kaip ir lietuvių kalba.