Jurgita Lapienytė | 15min.lt
Visi, šiemet perkantys žemę, negalės turėti daugiau nei 500 hektarų žemės. Tačiau tie, kurie žemę įsigijo iki 2014 metų, jos parduoti neprivalės. Vadinasi, Lietuvoje stambiųjų žemvaldžių nedaugės – žemė priklausys tiems, kurie spėjo ją laiku nusipirkti. O visus kitus, kurie norėtų su jais konkuruoti ir pirkti žemę, įstatymais sustabdė valstybė.
Džiaugėsi papildomais saugikliais
Įstatymų pataisas, pagal kurias Lietuvoje negalima įsigyti ir valdyti didesnių nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus, 2013 m. liepą priėmė Seimas. Šių metų vasario 5 d. Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė patvirtino naujas taisykles, kaip būtų paimama žemė ir už ją atlyginama iš tų asmenų ar bendrovių, kurie įsigijo jos daugiau, nei leidžia įstatymai.
Jeigu asmuo įsigyja daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei leidžia įstatymas, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas paimti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), pateikdamas duomenis, reikalingus nustatyti atlyginimo dydį. NŽT apskaičiuoja atlygintiną sumą už valstybės nuosavybėn paimtą žemės sklypą. Pagal patvirtintas taisykles bus atlyginama paimto žemės ploto įsigijimo kaina arba vidutinė paimto žemės ploto rinkos vertė.
„Tai dar vienas papildomas saugiklis, kad mūsų šalies ir užsienio šalių piliečiai nespekuliuotų žemės ūkio paskirties žeme“, – džiaugėsi žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
Vigilijus Jukna. Aurimo Šrubėno nuotr.
Dabartiniai žemvaldžiai apsaugoti nuo konkurentų
Tačiau paaiškėjo, kad įstatymo apynasris taikomas tiems, kurių dar nėra. O dabartiniai žemvaldžiai, supirkę žemės keliasdešimt kartų daugiau, nei leidžia įstatymai, gali būti patenkinti: ir žemės parduoti nereikės, ir naujų konkurentų nebus.
Ramūnas Karbauskis, beveik 28 tūkst. hektarų žemės valdančio „Agrokoncerno“ savininkas ir vienas referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatorių, anksčiau kalbėdamas su 15min.lt apie draudimą turėti daugiau nei 500 hektarų žemės, buvo ramus. Nes jo įmonės žemę įsigijo iki 2014 metų. Vadinasi, jos parduoti jis neturės.
Ramūnas Karbauskis. „Scanpix“ nuotr.
Bendrovė „Agrowill“ šiemet pranešė, kad parduos apie pusę savo žemės (iš viso turi apie 12 tūkst. hektarų). Pastebimai buvo suaktyvėjusi ir žemės pardavimo rinka. Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius tai siejo su šiais metais įsigaliojusiu draudimu asmeniui ir su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės.
Tačiau, kaip 15min.lt paaiškino Žemės ūkio ministerija, toks draudimas negalioja seniesiems žemvaldžiams.
„Civilinėje teisėje galioja „įstatymo negaliojimo atgal“ principas, todėl taisyklės taikomos tik nuo jų įsigaliojimo ir tik tiems atvejams, kai žemė įsigyta pažeidžiant įstatymus. Tai reiškia, kad jei asmuo kartu su susijusiais asmenimis įsigijo daugiau kaip 500 ha iki 2014 metų, kai ribojimas įsigyti daugiau kaip 500 ha buvo taikomas kiekvienam asmeniui atskirai, jis negalės būti laikomas pažeidusiu nuo šių metų įsigaliojusias įstatymo nuostatas ir žemės kiekis, viršijantis 500 ha plotą, iš jo negalės būti paimamas“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme.
Tačiau, jeigu šiemet pirkdamas žemę asmuo neteisingai užpildys žemės pirkėjo deklaraciją, nuslėpdamas susijusius asmenis ar jų valdomos žemės kiekį, prokuroras turės pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, o apgaulės būdu įgytas didesnis nei įstatymo leidžiamas plotas atiteks valstybei.
15min.lt jau rašė, kad iki galo neaišku, kas valdo Lietuvos žemę. G.Nagulevičius mano, kad 10 proc. ūkininkų valdo 80 proc. žemės. R.Karbauskio teigimu, 10–15 proc. Lietuvos žemės jau priklauso užsieniečiams, kurie formaliai jos pirkti negali.