Algirdo Patacko atsisveikinimo žodis per savo laidotuves brolio Gintaro lūpomis: „Su brangiaisiais neatsisveikinu – mes, gyvieji, niekada nemirsime“

Šiandien Kauno Petrašiūnų kapinėse amžino poilsio atgulė Algirdas Patackas – garbingas lietuvis, Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys.

Prie kapo duobės žodį taręs jo brolis poetas Gintaras Patackas perskaitė atsisveikinimo eilėraštį, kurį prieš mirtį jam įteikė Algirdas ir paprašė jį perskaityti per laidotuves.

Nebenoriu pušų intymo
Ir juodos į kalną procesijos.
Palinkėkit man oro tyro 
Ir šiltos saulutės poezijos.

Kad prajočiau ant balno tymo, 
Pasakyčiau šakalams: – Nestaukite,
Jeigu jaučiate mano buvimą –
Puotaukite…

Mano broliai yra ne broileriai, 
Netupėjau su jais vištidėje,
Sakalai yra mano broliai
Aukštybėje…

Ką galiu pasakyti troliams,
Pakarti troleibusuos ienų:
– Buvot moliai ir liksit moliai, 
Esat jūs tiktai maistas hienų!

Su brangiausiais – neatsisveikinu…
Mes, gyvieji, niekad nemirsime,
Mėnulveidžiai ir saulaveidžiai,
Į tikėjimą tyrą pavirsime,

Į tikėjimą, į tekėjimą,
Į gaivaus dieviškumo srovenimą,
Nes mes einame, kaip ir ėjome –
Ne į mirtį, o į gyvenimą.

* * *

Gintaras Patackas. Epitafija broliui Algirdui

Aš uždegsiu širdy žvakutę,
Pastatysiu ant tavo kapo,
Parašysiu vieną eilutę:
– Tapo…

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
15 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
teisus Patackas

Kristaus keliu ėjo, Kristaus kryžių nešė – tai yra TIESA ir GYVENIMAS

Pasaulis

Lietuva…zmones…netikintis,nemylimi,nekenciatys tiesos. Tai NE zmones tai ZOMBIAI.O gyventi tarp zombiu yra baisiau negu numirti.Lietuvius uzgrobe zombiai.Gyvieji pavydes mirusiems!!! Manau tai dabar jau vyksta Lietuvoje

Lietuviams belieka laulti tik Dievo teismo

IR teisiuju prikelimo.Patackas bus prileltas o tie kurie dabar tyciojasi is teisiuju Dievas jiems sius amzinaja prazuti.Is Dievo nedoreliai gyvenimo neissipirks

Arguss

Kaip stipriai pasakyta. Tačiau, matyt, broileriams-konservatoriams ir Ko, niekšams troliams, šakalams ir hienoms to nesuprasti. Gimę šliaužioti-neskraidys, o sakalai turi svo vertybes.

Tai

eiles,kurios turi Dieviskos magijos.Sios eiles bus istorines,kuriu hienoms nebeimanoma sunaikinti,nors jie taip trosko sunaikinti siu eiliu kureja.

Irena

Koks stiprus atsisveikinimas.

Apuokiukas

Šiaipjau žmogus – amžinai gyvenanti būtybė, kartais su fiziniu kūnu Žemėje ( o gal ir ne tik Žemėje ), kartais – be fizinio kūno – dvasiniame pasaulyje. O va, ateistai ir katalikai save suvokia, kaip mirtingus. Ir tik tikrai gyvas žmogus sugeba suvokti savo nemirtingumą, savęs pavirtimą į tikėjimą ir tekėjimą.

kokios gražios

eilės. Ačiū, mielas Bendražygi, Garbingas Žmogau.
Ačiū..

kybartietė

Gilu, gražu, graudu ir labai daug VILTIES… Ačiū, Algirdai. Pasiliekame maldoj už save, Tave, vieni už kitus ir pasaulį.O kad būtų galima paveldėti kito dorą, teisingumo jausmą!.. Tą kelią į kalną turime patys nueiti. Dėkoju, kad rodei nesumeluotą kryptį.

Anikė

Iki paskutinės gyvenimo akimirkos Tėvynės Ąžuolas išliko saulaveidis mūsų įkvėpėjas ir narsus kovotojas su dvasios moliais, troliais, hienomis ir menkais nusipenėjusiais Vilniaus broileriais. Tai tikras testamentas likusiems doriems Lietuvos žmonėms sakalams – „mes einame kaip ir ėjome ne į mirtį, o į gyvenimą”.
Ačiū, už padrąsinimą šiais šakalų ir zombių siautėjimo laikais.

MaryteMaryte

Kokia sviesi ir atvira sirdis stoja pries Kureja!

kukutis

Algirdas paliko mums naują himną.

kokios tikros eilės,

koks didingas Žmogus, kokia didelė širdis, kokia šviesi siela ir koks beribiai aštrus protas. Brangus Algirdai, palikote mūmyse kiekviename dalelę savęs ir atsisveikinti su Jumis tiesiog neįmanoma. Jūs mumyse, mes su Jumis.

mes

mylim Jus, Algirdai..

Pastebėjimas Irenai

Šis atsisveikinimas ne šakalams susidėjusiems su liberaliniu velniu.

15
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top