Šiandien Kauno Petrašiūnų kapinėse amžino poilsio atgulė Algirdas Patackas – garbingas lietuvis, Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys.
Prie kapo duobės žodį taręs jo brolis poetas Gintaras Patackas perskaitė atsisveikinimo eilėraštį, kurį prieš mirtį jam įteikė Algirdas ir paprašė jį perskaityti per laidotuves.
Nebenoriu pušų intymo
Ir juodos į kalną procesijos.
Palinkėkit man oro tyro
Ir šiltos saulutės poezijos.
Kad prajočiau ant balno tymo,
Pasakyčiau šakalams: – Nestaukite,
Jeigu jaučiate mano buvimą –
Puotaukite…
Mano broliai yra ne broileriai,
Netupėjau su jais vištidėje,
Sakalai yra mano broliai
Aukštybėje…
Ką galiu pasakyti troliams,
Pakarti troleibusuos ienų:
– Buvot moliai ir liksit moliai,
Esat jūs tiktai maistas hienų!
Su brangiausiais – neatsisveikinu…
Mes, gyvieji, niekad nemirsime,
Mėnulveidžiai ir saulaveidžiai,
Į tikėjimą tyrą pavirsime,
Į tikėjimą, į tekėjimą,
Į gaivaus dieviškumo srovenimą,
Nes mes einame, kaip ir ėjome –
Ne į mirtį, o į gyvenimą.
Gintaras Patackas. Epitafija broliui Algirdui
Aš uždegsiu širdy žvakutę,
Pastatysiu ant tavo kapo,
Parašysiu vieną eilutę:
– Tapo…