Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininkas
Skambiais politikų pareiškimais apie būsimą vadinamųjų nepriklausomų elektros tiekėjų (NET) aršią konkurenciją ir mažesnes kainas vartotojams prasidėjęs elektros rinkos liberalizavimas įžengė į Tiesos stadiją: energetikos ministras Dainius Kreivys prašo tiekėjų mažinti kainas.
Kodėl ministrui reikia prašyti tiekėjų mažinti kainas, jeigu jas turi mažinti konkurencija? Akivaizdu, konkurencijos nėra arba ji tėra tikros konkurencijos imitacija. O jeigu nėra konkurencijos, tai rinkos dalyviai – elektros tiekėjai ir pigios elektros gamintojai – gali džiaugtis pasakiškais pelnais, kuriuos neša elektros vartotojai.
Peržvelgiau NET pasiūlymus sudarantiems sutartis dėl fiksuotos kainos. NET Enefit, Elektrum Lietuva ir Ignitis siūlo fiksuoti kainas laikotarpiui nuo 1 iki 7 metų. Siūlomos galutinės kainos, nepritaikius valstybės kompensacijos, svyruoja nuo 38,3 cnt/kWh iki 52,3 cnt/kWh. Fiksuojant kainą trumpesniam laikotarpiui kainos yra aukštesnės, o ilgesniam – žemesnės. Lyginant pasiūlymus galime konstatuoti, kad Igničio, kurio maždaug 75 proc. akcijų valdo valstybė, kainos yra aukščiausios. Ta proga pravartu atkreipti dėmesį, kad NET Ignitis turi beveik 80 proc. buitinių vartotojų.
Pabandykime įvertinti, kokius pelnus gamintojams ir NET gali sunešti vartotojai taikant minėtas kainas?
Atmetus persiuntimo ir skirstymo dedamąsias bei PVM, minėtos NET kainos svyruoja nuo 24 cnt/kWh iki 33,9 cnt/kWh.
Didelę elektros energijos dalį NET perka iš pramoninių vėjo ir saulės jėgainių. Yra žinoma, kad tokių jėgainių pagamintos energijos kaina, kuri užtikrina lėšas investicijų grąžinimui ir tvarų pelną, sudaro 6–7 cnt/kWh. Tad NET, kartu su jėgainėmis pardavinėdami elektrą vartotojams nurodytomis kainomis, pasidalina apytikriai 300–450 proc. pelną skaičiuojant pagal elektros gamybos savikainą!
Dalį elektros energijos NET turi pirkti prekybos elektra biržoje. Šiuo metu kaina biržoje yra apytikriai 16 cnt/kWh. Rinkos ekspertai neprognozuoja žymesnio gamtinių dujų kainų ir tuo pačiu elektros kainų didėjimo. Todėl NET grynosios pajamas pagal šiuo metu siūlomas sutartis, lyginant su išlaidomis elektros pirkti biržoje, sudaro 50–110 proc. Nėra skelbiama informacija apie NET veiklos kaštus, neįskaitant elektros pirkimo išlaidų, tačiau, turint omenyje NET veiklos pobūdį, minėtos grynosios pajamos turėtų užtikrinti solidžius pelnus. Pridėjus grynąjį pelną perkant ir parduodant elektrą, kurią gamina saulės ir vėjo jėgainės, NET lieka didžiuliai, šimtus procentų siekiantys grynieji pelnai.
Panašaus dydžio pelnai garantuoti ir pramoninių vėjo ir saulės jėgainių savininkams. Kadangi dažniausiai NET akcininkai valdo taip pat ir vėjo bei saulės jėgaines, jų ir taip į padanges šaunantuys pelnai dar didėja.
Elektros rinkos liberalizavimo apologetai skelbė, kad ši reforma dėl NET konkurencijos sumažins elektros kainą. Energetikos ministras Dainius Kreivys netiesiogiai pripažino, kad liberalizavimas nesumažino elektros kainų, bet jas padidino.
Ir kodėl gi NET turėtų konkuruoti tarpusavyje ir mažinti elektros kainas? Beveik visi daugiausiai elektros energijos vartojantys buitiniai vartotojai ir verslo įmonės jau padalinti per I ir II reformos etapus. Pigios vėjo ir saulės jėgainių elektros energijos kiekis taip pat ribotas.
Elektros liberalizavimo entuziastai bando raminti, kad po kelių metų, kai pradės veikti sparčiai statomos naujos saulės ir vėjo jėgainės, elektros kainos turėtų mažėti. Toks guodimas iš dalies primena sovietiniais laikas dalintus pažadus apie artėjantį šviesų komunistinį rytojų.
Ką apie tai mano tokios valstybinės institucijos kaip VERT ir Konkurencijos taryba, kurios yra atsakingos už vartotojų teisių gynimą ir konkurencijos užtikrinimą? Neteko girdėti jų susirūpinimo. Jau vien tai, kad NET Ignitis valdo beveik 80 proc. buitinių vartotojų rinkos, turėtų paskatinti Konkurencijos tarybą nedelsiant pradėti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo rinkoje pasinaudojant dominuojančia padėtimi. Argi nėra numatyta, kad toks tyrimas turi būti vykdomas, kai vienas rinkos dalyvis užima 40 proc. ir daugiau rinkos?
Ministras D. Kreivys jau išsakė savo susirūpinimą.
Į tai reaguodamas vienas tiekėjas keliais centais sumažino kainą. Kito tiekėjo vadovas patarė ministrui nesirūpinti jo įmonės verslu, nes jie ir patys tai gali padaryti. Kitaip tariant, pasiuntė ministrą toli toli…
Liberalizavimo rojų žadėję politikai tapo verslininkų patyčių taikiniais.
Tuo tarpu politikai ir VERT turėtų imtis esminių pertvarkų. Daugelį kartų buvo minėta, kad pigiai gaminančių elektrą pramoninių vėjo ir saulės jėgainių maksimali nauda pasiektų visus vartotojus, jeigu valstybė leidimus plėtoti naujas jėgaines išduotų pagal pasiūlytą mažiausią fiksuotą elektros energijos supirkimo kainą 15–25 metų laikotarpiui (tai dar vadinama CfD metodu).
Taip pat valstybė gali pasiūlyti derėtis dėl tokių pačių sutarčių ir jau veikiančioms pramoninėms vėjo ir saulės jėgainėms. Tai ne tik užtikrintų vis didėjančią 6–7 cnt/kWh kainuojančios elektros dalį Lietuvos vartotojams, bet dėl fiksuotų elektros energijos supirkimo kainų projektams tampant mažiau rizikingiems sumažėtų projektų finansavimo kaštai investuotojams, o galiausiai ir elektros kaina.
Konkurenciją elektros tiekimo rinkoje kardinaliai pakeistų universalios elektros tiekimo paslaugos atsiradimas ir galimybė visiems vartotojams ją pasirinkti nemokant jokių baudų už fiksuotos kainos sutarčių nutraukimą su NET.
Universalios paslaugos tiekėju, kaip yra Estijoje, galėtų tapti Ignitis grupė, kurios teikiama elektros tiekimo paslauga pakeistų visuomeninio tiekėjo paslaugą. Tik prieš tai valstybė turi išpirkti akcijas iš įmonės smulkiųjų akcininkų, turėtų būti atskirtas ir privatizuotas Ignitis NET, o įmonės veiklos tikslas turėtų tapti ne maksimalus pelnas, bet galimai mažiausios elektros kainos vartotojams.
Tačiau politikai su išskirtiniu užsispyrimu vengia įgyvendinti šią, vartotojams akivaizdžiai naudingą, pertvarką. Jokių rišlių argumentų, kodėl šios pertvarkos vengiama, nepateikiama.
Vietoj to Energetikos ministras kaip elgeta su ištiesta ranka prašo NET mažinti kainas. Galbūt to priežastis yra suvokimas, kad žengus šiuo keliu, greitai NET neliktų galimybių uždirbti šimtus procentus siekiančius pelnus ir kaip kortų namelis subyrėtų elektros rinkos liberalizavimo idėja.
Politikai ignoruoja ir kitas, ne vieną kartą minėtas priemones elektros kainai mažinti – pavyzdžiui, įvesti progresinį pelno mokestį elektros energetikos sektoriuje ir surinktas papildomas pajamas panaudoti vartotojų išlaidoms už elektrą kompensuoti.
Kiek ilgai dar bus leidžiama neoliberalizmo ideologijos ir kosminio dydžio pelnų svaiginamiems veikėjams žlugdyti Lietuvos gyventojus, verslus ir pačią valstybę?