Rašiau apie tai vasario mėn.
Nuo to laiko išsiunčiau Vilniaus vandenims tris raštus – vasario, kovo ir balandžio mėn. Besidomintiems daugiau, galiu persiųsti visą susirašinėjimą.
Kodėl tiek kartų teko siųsti raštus? Nes atsakymai buvo nepilni, iš atsakymų kildavo papildomų klausimų.
Paskutinis atsakymas irgi netenkino. Todėl paprašiau įtraukti pokalbį su Vilniaus vandenų vadovais į Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir miesto paslaugų komiteto posėdį.
Gegužės 9 minėtą klausimą svarstėme komitete.
Įdedu nuorodą į komiteto posėdį. Nuo 1.06.40, po įmonės vadovo pristatymo klausinėjau direktorių.
Daug ką išsiaiškinome.
Apibendrinsiu.
Dėl investicijų brangs vanduo. Nedaug, bet brangs. Papildomai jis brangs dėl infliacijos faktorių. Įprastu atveju investicijos turėtų piginti produktą.
Tik dalis investicijų leis piginti paslaugą.
Dalis investicijų skirta kokybiškesniam vartotojų aptarnavimui ir dar dalis – naujų vartotojų prijungimui – svarbu, bet kartais tai gali būti labai brangu.
Toliau seka investicijos į gamtos apsaugą ir taip vadinamą tvarumą.
Investicijos į vandens išvalymo kokybę svarbu. Tačiau čia galima nueiti į kraštutinumus – pvz. labai brangus išvalymas nuo teflono. Kiek tai svarbu, tegu komentuoja specialistai.
Na ir galiausiai investicijos į taip vadinamą žaliąjį kursą ir tvarumą.
Posėdyje sakiau, kad jeigu žalioji energija sudaro pusę sunaudojamos energijos, finansinė investicija pateisinama. Investuojant toliau, investicijų atsiperkamumas ilgėja eksponentine priklausomybe, kol paskutinių CO2 molekulių sugaudymo kaina tampa kosmine. Vilniaus vandenų vadovas buvo linkęs su tuo sutikti.
Bet ką jam daryti, jeigu gavo ES direktyvas ir Vilniaus vadovų ideologinę komandą – sugaudyti visas iki vienos CO2 molekules. Iš dalies suprantu jį.
Bet pabandžiau įnešti į mūsų diskusiją ir optimizmo.
Po artėjančių EP rinkimų gali kardinaliai pasikeisti politinių jėgų pusiausvyra. Atsiranda viltis, kad naujos sudėties EP, kuriame tikimės ir Nacionalinis susivienijimas atstovo/-ų, gali stabdyti visą šį neomarksistinį ideologinį projektą, skirtą visų iki vienos CO2 molekulių sugaudymui ES šalyse.
Bendras sutarimas diskusijoje – kuo toliau nukelti visas brangias, neatsiperkančias investicijas.
Seksiu kaip viskas klostysis ateityje ir jeigu reikės vėl grįšiu prie Vilniaus vandenų investicijų.
Pabaigai pastaba apie komiteto nario, socialdemokrato Povilas Pinelis išsišokimą iš karto po mano klausimų. Povilai, jūs turbūt jau įgijote priklausomybę – kiekviename posėdyje, kuriame kartu dalyvaujame, kaip nors užsipulti mane?
Suprantu, kad Socialdemokratai ir Nacionalinis susivienijimas niekada nesutars dėl absoliučios daugumos klausimų. Net dėl gynybos pajėgumų prieš Rusiją stiprinimo, nes greičiausiai jūs ir tai stabdysite.
Suprantu, kad jums turbūt gadina nuotaiką ir miegą NS buržuaziniai nacionalistai, nepakantumas kuriems jums turbūt reinkarnavo per giminės kraują ar partinę liniją.
Bet negi reikia tai rodyti taip nekantriai ir dažnai?
Na nepavydėkite, kad savo pastangomis paruošiau prielaidas, kad susitikimas su Vilniaus vandenų vadovu būtų iš tiesų įdomus ir rezultatyvus.
Taip, užėmiau šiek tiek daugiau laiko, betgi taip ir turėjo būti, nes aš rūpinausi, kad įvyktų tokia diskusija. Juk pripažinkite, klausiau esminių dalykų. Net NS vardo nepaminėjau o jūs taip jautriai reagavote į galimybę, kad NS paklius į EP, kad net pažadėjote, jog tikrai nepaklius.
O jeigu paklius? Gi bus nesmagu, kai priminsiu jūsų pareiškimus.
Net nežinau – gal čia jau kokia politinė reklama.