Akivaizdu, kad pilnai visų daugiabučių namų renovacijai yra reikalingos kosminės tiek gyventojų, tiek valstybės paramos lėšos.
Jeigu jos bus panaudotos, gyventojai nuskurs, nes jų investicijos atsipirks labai lėtai, valstybė neturės pinigų kitoms svarbioms sritims, didės valstybės įsiskolinimas.
Pilnai masinei renovacijai naudojant ES paramos lėšas, Europos centrinis bankas toliau vykdys pinigų emisijas. Taip vėl bus skatinama infliacija ir sukuriamos prielaidos naujai ekonominei krizei, dar neišlipus iš dabartinės.
Kadangi daugumai daugiabučių namų yra tiekiama šiluma, pagaminta daugiausia naudojant CO2 emisijoms neutralų biokurų, pilna daugiabučių renovacija, nedarys esminės įtakos ir klimato kaitos stabdymui.
Daugiabučių namų renovacijoje prioritetas turi būti skiriamas mažajai renovacijai – šilumos mazgų modernizavimas, efektyviai veikiančio šilumos paskirstymo automatizavimo įrengimas.
Papildomai galėtų būti atnaujinama susidėvėjusios inžinerinės sistemos, liftai, įėjimo durys, saugumo ir signalizacijos sistemos, senos pašto dėžutės, šviesiomis spalvomis perdažomos netvarkingos laiptinės, atnaujinami netvarkingi įėjimai, duobėti kiemai, netvarkingos poilsio erdvės. Tokie darbai yra svarbūs gyventojų saugumui, patogumui ir gyvenimo komfortui.
Kitos, brangesnės priemonės, turėtų pirmiausia būti diegiamos namams, kurių šildymui naudojama labai daug šilumos, kuriems jau svarbu prailginti pagrindinių konstrukcijų tarnavimo laiką ir/arba būtina atlikti kapitalinį stogo ar sienų remontą.
Parama pilnai renovacijai turėtų būti skiriama vertinant kaštus ne aukštesnės negu B energinės klasės pasiekimui.
Renovacija gali apimti ir saulės baterijų įrengimą ant namo stogo.
Tačiau, kai šilumą tiekia jėgainės deginančios biokurą, keisti šildymo šaltinį įrengiant šilumos siurblius, yra absurdiškas sprendimas.
Jau rašiau, bet vėl pasikartosiu – būtina peržiūrėti reikalavimus dėl energinės klasės naujiems ir rekonstruojamiems namams. A++ klasė yra absurdas vertinant visais aspektais – tiek finansiniu, tiek aplinkosauginiu.
Kodėl aplinkosauginiu? Todėl, kad suskaičiavus pilną CO2 emisijų balansą gaminant ir vykdant renovaciją ir vėliau taupant CO2, ypač jeigu šiluma tiekiama deginant biokurą, gausime visiškai nedžiuginantį rezultatą – sugeneruotų papildomų emisijų gražinimas bus labai ilgas. Tikrai yra galimybių geriau investuoti į kovą su klimato kaita tiek Lietuvoje, tiek juo labiau kitose Pasaulio šalyse.
Taip pat tokia aukšta energinė klasė didina būstų kainas, mažina būstų įperkamumą ir skatina infliaciją.
Lietuvos politikai su reikalavimais naujų ir rekonstruojamų namų energinei klasei, o taip pat ir su renovacijos prioritetais, atrodo elgiasi kaip sovietiniai komjaunuoliai, kurie labai norėjo raportuoti į Maskvą apie viršytas penkmečio planų užduotis.