Veidaknygė
Stebėjau kilusius ginčus ir ažiotažą dėl elektrą gaminančių vartotojų (čia tie dažniausiai smulkieji buitiniai) reguliavimo keitimo, blogėjančių jų veiklos sąlygų.
Sąmoningai nepuoliau kartu su visais komentuoti, nes norėjau, kad išryškėtų pozicijos ir pamatyti ar kas nors imsis spręsti šį reikalą iš esmės.
Nesiėmė. Taigi dabar galime sudėlioti taškus ir kartu vėl priminti apie konceptualius elektros sektoriaus reguliavimo klausimus, kurių valdantieji, bet kad ir kaip būtų keista taip pat ir opozicija, užsispyrusiai nenori spręsti.
Ištrauka iš mano teksto:
„Pramoninių saulės ir vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos fiksuota kaina, kuri būtų nustatoma aukciono metu, galėtų būti tik 5-6,5 cnt/kWh, neįskaitant PVM.
Jeigu tokia kaina būtų superkama elektros energija iš Lietuvoje pastatytų saulės ir vėjo jėgainių, elektros vartotojai jau būtų sutaupę šimtus milijonų eurų. Tuo tarpu tie milijonai dingo bedugnėse gamintojų, nepriklausomų tiekėjų ir jų akcininkų kišenėse. Priminsiu, kad tarp tų akcininkų netiesiogiai yra energetikos ministras Dainius Kreivys bei kiti įtakingi politikai ir valdininkai, turintys „Ignitis“ akcijų.
Lygiai taip pat, fiksuota kaina, turėjo būti superkama perteklinė gaminančių vartotojų tiekiama elektros energija. Kokia turėtų būti supirkimo kaina?
Ogi naudinga visiems, t.y. mažinanti vidutinę elektros kainą rinkoje ir patraukli gaminantiems vartotojams, t.y. leidžianti užtikrinti protingą investicijų atsipirkimą. Supirkimo kaina galėtų būti šiek tiek didesnė už elektros supirkimo kainą iš pramoninių jėgainių, nes gaminantys vartotojai mažina techninius nuostolius elektros skirstymo tinkluose. Atskirai svarstytinas klausimas dėl paramos gaminančių vartotojų investicijoms ir kaip ji turėtų daryti įtaką supirkimo kainai.”