Almantas Stankūnas. Lietuvos gyventojai – ideologijos įkaitai net energetikos srityje

Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininkas, verslo konsultantas

Praėjusių metų pabaigoje dalyje Lietuvos miestų staiga pakilo šilumos kainos. Kainų augimu ypač išsiskyrė Vilniaus miestas. Dabar Vilniaus meras prognozuoja, kad šildymo kainos bus panašios į pernykštes ir tuo siekia nuraminti, tarytum visi būtų pamiršę, kokios nepakeliamos buvo praėjusios žiemos kainos.

Kol kas daugiau dėmesio sutelkta į elektros kainos problemas. Elektros kainų augimą lėmė ne tik kylančios dujų kainos, bet pirmiausiai ydingos ES prekybos elektra taisyklės. Pagal jas visi elektros gamintojai pardavimo kainą nustato pagal brangiausio gamintojo kainą didžiausiems elektros poreikiams patenkinti ir nėra jokių ribojimų galimai didžiausiai kainai nustatyti. Paprastai brangiausiai parduoda dujas deginančios elektrinės.

Ispanija ir Portugalija gavo Europos Komisijos (EK) leidimą riboti vėjo ir saulės jėgainių elektros supirkimo kainą biržoje. Dėl to kainos buitiniams vartotojams sumažėjo beveik 40 proc., o pramoniniams – beveik 70 proc. Tiek už elektrą Lietuvoje permokame vien dėl ydingo ES reguliavimo. Bet mūsų valdantieji dėl jo atsisakymo su Europos Komisija nesiderėjo.

Elektros kainos Lietuvos vartotojams smogė palaipsniui. Elektros rinkos liberalizavimas buvo atidėtas, o visuomeninio elektros tiekėjo kaina buvo nustatyta daug žemesnė už rinkos kainą. Todėl pernai kainų šuolį pajuto tik didžiausi vartotojai.

Viltis, kad atpigs dujos, o kartu ir elektra, sudaužė Rusijos karas Ukrainoje. Energijos išteklių kainų spiralė įsuko ir daugybės kitų prekių kainas ir pradėjo kelti grėsmę daugelio įmonių gyvybingumui.

Šią vasarą žmonės priversti rinktis vadinamuosius nepriklausomus elektros tiekėjus (NET). Kad pasirinktum, turi numatyti, kaip elektros kaina kis ateityje. Kad priverstų rinktis, valdantieji pasitelkė finansinį bizūną – 25 proc. antkainį garantiniam tiekimui nepasirinkusiems vartotojams. Daugelis vartotojų tiekėju pasirinko tą patį „Ignitį“, nors jo kainos yra vienos iš aukščiausių. Beveik 100 000 vartotojų ir suėjus terminui „nepriklausomo tiekėjo“ nepasirinko.

Žmonių atsargumas pagrįstas. Tiekimo fiksuota kaina sutartis nutraukė vienas „nepriklausomų tiekėjų“ – „Perlas energija“. 180 000 vartotojų liko apgauti.

Paklausta, ar nesijaučia atsakinga už tokią padėtį, premjerė Ingrida Šimonytė pradėjo kalbėti apie pačių gyventojų atsakomybę už tai, ką renkasi. Kaltinti aukas lengva, rinkos liberalizavimas tam puikiai tinka, nes kuria laisvo pasirinkimo iliuziją. Tačiau jeigu ėmėsi kurti dirbtinę rinką, Vyriausybė mažiausiai privalėjo užtikrinti griežtą jos dalyvių atranką. Vartotojų kaltinimas puikiai atitinka visą „elektros rinkos“ kūrimo logiką – kaltas dėl visko gali būti tik pats žmogus, kurio elektra per brangi. Valstybė apsimeta apskritai nesusijusi su elektros kainomis.

Laikinas kainų kompensavimas mokesčių mokėtojų pinigais tik didina socialinę atskirtį, nes didžiausias kompensacijas gauna daugiausiai elektros vartojantys, paprastai turtingesni žmonės. Apskritai kompensacijos yra būtina, bet tik kaip trumpalaikė priemonė. Ji tinka, kol nepriimami ES ar Lietuvos lygmens sprendimai elektros kainoms sumažinti. Kitu atveju kompensacijos tiesiog reiškia, kad visi susimetame, kad galėtume susimokėti elektros gamintojams ir perpardavinėtojams jų milžiniškus antkainius.

Kodėl esame verčiami tapti imituojamosios elektros rinkos dalyviais ir negalime elektros gauti iš valstybės reguliuojamo visuomeninio tiekėjo? Šią prievartą lemia neoliberalizmo ideologija, diktuojanti ES ir Lietuvos politikams, jog laisvosios rinkos santykiai privalo būti plečiami į visas gyvenimo sritis. Ideologija akla tikrovei ir nepripažįsta, kad energetikai tai netinka.

Nepripažįsta net tada, kai valandinė elektros kaina rinkoje pakyla iki 2,1 euro ar 4 eurų už kilovatvalandę, kaip nutiko 2022 m. liepos 21 ir rugpjūčio 17 dienomis. Normali valdžia siūlytų, kaip mažinti kainas. Bet atsakinga institucija pareiškė, kad būtina riboti leidimų skaičių saulės elektrinių vystytojams, kad per daug nesumažėtų kaina rinkoje. Kad nesumažėtų!.. Esame neoliberalios ideologijos įkaitai.

Įdėmiai panagrinėjus, kokia buvo situacija elektros rinkoje ekstremalių elektros kainų valandomis, kyla pagrįstų įtarimų, kad Ignitis priklausančios Kruonio Hidroakumuliacinė elektrinė ir Elektrėnų šiluminė elektrinė tuo metu pirmiausia rūpinosi maksimaliu veiklos pelnu, bet ne elektros kainų sumažinimu biržoje. Taip ryškėja interesų konfliktas tarp Ignitis grupės siekio uždirbti maksimalų pelną ir elektros kainų sumažinimo vartotojams.

Ignitis valdoma ESO, kuri teikia garantinio elektros tiekimo paslaugą, panaikinus minėtą 25 proc. antkainį, ir Ignitis kaip visuomeninis elektros tiekėjas, jeigu būtų suteikta galimybė formuoti elektros kainą ne tik perkant energiją biržoje, bet ir pasinaudojant tiesioginiais sandoriais su pigiais elektros gamintojais bei finansiniais instrumentais, galėtų spausti nepriklausomus elektros tiekėjus mažinti savo kainas vartotojams. Tačiau tai neįmanoma dėl vidinio įmonės ir jos vadovų, turinčių įmonės akcijų, interesų konflikto, kai Ignitis taip pat veikia ir kaip nepriklausomas elektros tiekėjas.

Lietuvą valdė skirtingos partijos, bet ideologinė nuostata, kad viską reikia atiduoti rinkai, vis kartojasi. Tai jau sukėlė didžiulius nuostolius ir šilumos sektoriuje. Tyliai, nepripažįstant klaidų, baigėsi šilumos tiekimo nuomos privačioms įmonėms eksperimentas. Laisvosios rinkos ir nereguliuojamo privataus kapitalo įmonių dalyvavimas tęsiamas, kai kuriuose miestuose suteikus galimybę šilumą gaminti vadinamiesiems nepriklausomiems šilumos tiekėjams. Prekiaujant šiluma biržoje, susidarė tokios pačios problemos, kaip imituojamoje elektros rinkoje. Prisidėjo kartelinių susitarimų galimybė.

Ypač tai akivaizdu Vilniuje, kur trūksta valstybės reguliuojamų pigesnį kurą deginančių šilumos gamintojų. Čia šilumos kainos beveik dvigubai didesnės, negu Utenoje ar Tauragėje, kurios nepatyrė šilumos privatizavimo eksperimento.

Būtina nedelsiant inicijuoti Šilumos įstatymo pataisas, kurios numatytų visų šilumos gamintojų reguliavimą, nustatant jiems protingu pelnu pagrįstas kainas.

ES mastu jau vyksta diskusijos apie ydingai veikiančią elektros rinką. Apie pokyčių būtinybę rugpjūčio pabaigoje prabilo EK pirmininkė, Vokietijos kancleris ir kitų ES valstybių vadovai. Nuostabą kelia, kad apie tokius pokyčius Lietuvos politikai pasisako vangiai, o energetikos ministras Dainius Kreivys ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė apie tai nieko neužsiminė.

Tokia reakcija didina įtarimą, kad šie politikai neturi alternatyvios elektros rinkos reguliavimo vizijos ir nedrįsta viešai skelbti savo pasiūlymų, nes nežino, ar jie atitiks įtakingiausių ES politikų idėjas. Tokiu būdu Lietuvos valdantieji elgiasi jau ne kaip nepriklausomai valstybei atstovaujantys politikai, bet kaip viršnacionalinėms struktūroms paklusnūs biurokratai.

Lietuvą valdantys politikai privalo skubiai imtis būtinų žingsnių arba leisti tai daryti tiems, kas yra pasiruošę. Tiek Nacionalinis susivienijimas, tiek aš pats esame išsakę įvairius siūlymus šių problemų sprendimui, iš kurių svarbiausi:

• Pripažinti, kad staigų elektros kainos augimą, be išaugusių dujų kainų, lemia ir ydingos europinės prekybos elektra taisyklės.

• Nedelsiant pradėti konsultacijas ir derybas su kitomis ES šalimis ir Europos Komisija dėl prekybos elektra taisyklių pakeitimo, kad kainos nebūtų dirbtinai keliamos.

• Leidimus pramoninėms saulės ir vėjo jėgainėms, kaip Jungtinėje Karalystėje, suteikti tik investuotojams, kurie siūlo žemiausias fiksuotas elektros supirkimo kainas, o skirtumą tarp gamintojų kainų ir biržos kainų grąžinti vartotojams.

• Pradėti derybas dėl pastovių supirkimo kainų iš mažus gamybos kaštus patiriančių elektros gamintojų, kurie šiuo metu elektrą biržoje parduoda už kintamą kainą.

• Siekiant greitai stabilizuoti kainas, įvesti progresyvinį pelno mokestį mažus kaštus patiriantiems elektros gamintojams, o gautas papildomas pajamas skirti vartotojų kainų kompensavimui ir / ar kitoms energetikos kaštų mažinimo priemonėms.

• Panaikinti 25 proc. elektros energijos antkainį garantinio elektros tiekimo vartotojams.

• Dėl interesų konflikto, kai veikia ir kaip visuomeninis, ir kaip nepriklausomas tiekėjas, valstybės reguliuojamą visuomeninio tiekėjo paslaugą „Ignitis“ turėtų perduoti kitai, 100 proc. akcijų valstybės turimai įmonei. Šiai įmonei kaip ir kitiems nepriklausomiems tiekėjams turi būti suteiktos tokios pačios galimybės nustatyti elektros kainą vartotojams ne tik pagal biržos kainą, bet ir sudarant tiesiogines sutartis su gamintojais ir konkuruoti su jais dėl vartotojų pritraukimo.

• Nacionalizuoti Ignitis valdomus elektros gamintojus, kurie veikia Lietuvoje, kad jie siektų ne maksimalaus veiklos pelno, bet kuo mažesnių elektros kainų vartotojams.

• Visiems vartotojams (įskaitant pasirinkusius tiekėją prievartos sąlygomis) suteikti galimybę sudaryti sutartis tiek su nepriklausomais, tiek su visuomeniniu tiekėju ir taip padidinti konkurencinį spaudimą nepriklausomų tiekėjų kainoms.

• Energijos kainas kompensuoti tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems vartotojams.

• Reikalauti ES atšaukti Apyvartinių taršos leidimų (klimato mokesčių) sistemą. Šie mokesčiai buvo skirti žaliosios energetikos plėtrai skatinti ir žymiai didina iškastinį kurą naudojančių elektros gamintojų kainą, kuri šiuo metu yra taip labai aukšta. Kai kuriose ES šalyse žaliosios energetikos plėtrą jau stabdo elektros tinklų techniniai duomenys, kuriems pakeisti reikia laiko.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top