Autiorius yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narys.
Prioritetas investicijoms yra Vidurio Europos šalys, Lenkija, kuri dar atsispiria neokomunistinei beprotybei…
Šis (ESG – angl. Environmental, Social, and Governance Criteria) spaudimas verslui yra neatsiejama K. Schwab neokomunistinio globalaus „Great Reset“ plano dalis!
„Verslo žinios“ skelbia, kad „Aplinkosaugą ir socialinę atsakomybę ignoruojančios bendrovės gali prarasti investuotojus“ . Tačiau, kad suvoktumėte iki galo apie ką tai, būtina skaityti konkretesnę informaciją apie ESG.
Panagrinėkime iš eilės.
Aplinkosauga – laisvanoriškos iniciatyvos viršijančios tai ko reikalauja įstatymai. Ar tai reiškia, kad įstatyminis reguliavimas ir mokestinės paskatos jau neveikia?
O gal politikai trokšta tiesiog manipuliuoti viešąja nuomone? – jie reguliavimo negriežtina, mokesčius didina nuosaikiai, tiesiogiai vartotojus apkrauna nedaug, kriptovaliutų kasimo, jau naudojančio milžiniškus energijos kiekius ir dar padedančio klestėti nusikalstamam pasauliui, neuždraudžia, gamtos niokojimui Rusijoje, Kinijoje ir kitose panašiose šalyse akis užmerkia. Tuo tarpu verslas, bijodamas susidorojimo, pats kraunasi papildomas naštas, jas perkelia vartotojams, užleidžia vietą rinkoje Kinijai. Taip vyksmo daug, propoganda liejasi laisvai, o realus rezultatas minimalus.
Socialinė atsakomybė – pirmiausia LGBT ideologijos diegimas įmonėse pagrąžintas etiniais reikalavimais tiekėjams, teisingais atlyginimais darbuotojams ir parodomosiomis socialinės paramos akcijomis vietinėms bendruomenėmis. Kol LGBT klausimas nebuvo išryškintas, atrodė kaip mitas, akių dūmimas. Apie tai esu publikavęs tekstą ČIA.
Tame tekste aptariau koks absurdas yra ta jau seniai deklaruota verslo socialinės atsakomybės idėja ir kaip realiai ją reikėtų pakeisti skatinant giluminį tvarų įmonės vidinės kultūros pokytį. Bet atrodo tokie pasiūlymai nedera Great Reset dienotvarkei.
Kai dabar verslo socialinėje atsakomybėje išlindo LGBT ausys, viskas atsistojo į savo vietas. Socialinė atsakomybė tapo minkštojo spaudimo darbuotojams vėzdu, verčiantis juos priklaupti prieš neokomunistinę LGBT ideologiją.
Geroji valdysena atrodo turi daugiausia racionalaus grūdo, nes tiesiogiai yra susijusi su įmonių darbo skaidrumu, bet ir čia neapsieita, be galingosios LGBT rankos – pasirodo neatsiejama gerosios valdysenos dalis yra lyčių pariteto nustatymas įmonių valdybose. Taigi, skirkime valdybos narius ne pagal kompetencijas ir gebėjimus bet pagal jų lytinę, rasinę ir dar kažkokias kitas tapatybes.
Apibendrinant manau galima konstatuoti, kad kaip jau rašiau K. Schwab ir Co knygos „Great Reset“ apžvalgoje – „Toks kelias kol kas neakcentuojamas, bet minimas visuomeninių organizacijų vykdomas socialinis spaudimas – užuominos apie naujųjų komunistų chunveibinų susidorojimą su neoficialių reikalavimų nenorinčiais vykdyti privačiais verslais.”
Ir ką aš daryčiau investuotojų vietoje? Tikrai neinvestuočiau į ESG lyderius. Nes jų verslai akivaizdžiai netvarūs – darbuotojų demotyvacija tuose versluose yra milžiniška, nes veidmainystė ir prievarta yra didžiulė. O įmonių geri rezultatai pirmiausia remiasi politikų parama. O kur parama, ten degradacija ir greitas žlugimas.
Investuočiau į visai kitais kriterijais apibūdinamą tvarų verslą.
Ir dar labai rimtai pagalvočiau apie šalis, kuriose yra geriausia investuoti. Čia man prioritetas yra Vidurio Europos šalys. Pirmoje eilėje Lenkija. Kodėl?
Ogi todėl, kad jos vis dar atsispiria neokomunistinei beprotybei ir kartu jau susidorojo su diktatūrinio teisinio nihilizmo ir viską persmelkiančios korupcijos grimasomis.