Almantas Stankūnas. Žmogaus teisės Vilniaus m. savivaldybėje – nostalgija Sovietinei Lietuvai?!

Almantas Stankūnas, Vilniaus m. tarybos narys, partijos Nacionalinis susivienijimas valdybos narys.

Net ir turint lakią fantaziją, buvo nelengva nuspėti, ką atrasiu Vilniaus m. savivaldybės Žmogaus teisių komisijoje, kurioje pradėjau dirbti nuo šių metų rugsėjo mėn.

Spalio 10 d. įvyko pirmasis komisijos posėdis, kuriame dalyvavau.

Ir iš karto susidūriau su akivaizdžiais Vilniaus m. Tarybos veiklos reglamento ir Žmogaus teisių komisijos darbo nuostatų pažeidimais.

Informacija apie posėdžio darbotvarkę, klausimų turinį ir planuojamus priimti sprendimus buvo pateikta prieš mažiau negu dvi darbo dienas iki posėdžio pradžios arba išvis nebuvo pateikta, nors tai padaryti įpareigoja komisijos darbo nuostatai. Man iškėlus klausimą, ar dėl minėtų aplinkybių bus teisėti posėdyje priimti sprendimai, dėl to nekilo klausimų nei komisijos Pirmininkei, Laisvės partijos deleguotai Ievai Dirmaitei, nei komisijos nariams, o savivaldybės teisininkė tiesiog nutarė ypatingai laisvai interpretuoti nuostatus, kad tik pateisintų jų pažeidimus.

Taip pat prašiau, kad vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu ir komisijos nuostatais, posėdyje patariamojo balso teise galėtų dalyvauti Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas. Jokio teisėto draudimo tam nebuvo. Tačiau ir vėl, neleistinai laisvai interpretuojant komisijos darbą reglamentuojančius dokumentus, komisijos pirmininkė pasiūlė dėl to priimti sprendimą komisijos nariams balsuojant. Tuo tarpu toks sprendimo dėl leidimo stebėtojams dalyvauti būdas niekur nėra nurodytas. Tik keletas komisijos narių balsavo už. Dauguma, kaip ir galima buvo tikėtis turint omenyje jų ideologines nuostatas, užkirto kelią Ramūnui dalyvauti. Net vienas komisijos narys, kurio vertybinės ir ideologinės nuostatos yra kitokios negu manosios, replikavo prieš balsavimą, kad gal visgi nebijokime kitokios nuomonės ir neikime į praeitį, kai buvo viena „tiesa“ ir viena partija.

Diskusiją dėl minėtų klausimų (nuo pradžių iki apytikriai 2O min.) ir visą posėdį galima perklausyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=W2_Xg7G5BmI
Dėl abiejų minėtų pažeidimų išsiunčiau oficialų skundą Vilniaus m. savivaldybės vadovybei. Nuoroda į jį ČIA.

Kyla klausimas, kodėl šiai komisijai yra priimtina pažeidinėti įteisintą darbo tvarką,

Kyla klausimas, kodėl šiai komisijai yra priimtina pažeidinėti įteisintą darbo tvarką, kodėl ji autoritariniu būdu riboja galimybes oponuoti daugumos narių nuomonei?

Manau, atsakymą surasite mano susirašinėjime su komisijos nare p. Lilija Henrika Vasiliauske, Asociacijos Vilniaus Moterų Namai vadove, dėl pritarimo Lietuvos Mokslevių Sąjungos kreipimuisi į Seimą, kuriuo remiama Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (GĮUP). Tame susirašinėjime sulaukiau pasiūlymo dėl savo nuostatų nešdintis lauk iš komisijos, pasiūlymo kitiems nediskutuoti su manimi, marginalo etiketės ir kitų įžeidinėjimo bei autoritarinio stiliaus perliukų.

Nė vienas komisijos narys iš įvairių frakcijų ir organizacijų nerado reikalo bent kažkaip reaguoti į p. Lilijos išpuolius. Tai puikus pavyzdys, kaip vadinamieji progresyvistai, persiėmę neomarksistine ideologija, sparčia slysta į tironiją ir primeta savo valią kitą nuomonę turintiems, tačiau neryžtingiems, bailiems ir konformistams. Šis susirašinėjimas tebūna visiems iliustracija, kas laukia Lietuvos, jeigu ryžtingai nestodami į atvirą ir principinę politinę kovą nepasipriešinsime naujojo marksizmo ideologinei okupacijai ir neužkirsime kelio sparčiai besiformuojančio genderistinio totalitarinio režimo represijoms.

Nacionalinis suvienijimas pirmiausia buvo sukurtas tam, kad Lietuva nebūtų vėl okupuota ir sunaikinta.

Vilniaus m. tarybos narys Almantas Stankūnas

Pateikiu minėtą susirašinėjimą.

Almantas Stankūnas, 2023-09-20:

„Laba diena,
Pasisakau prieš tokią poziciją. Moksleivių sąjungos kreipimasis problemiškas įvairiais aspektais.

Pirma, jame teigiama esant ES šalių narių pareigą dėstyti konkrečius dalykus lytiškumo tema. Taip tikrai nėra. Šeimos samprata, lytiškumas ir viskas, kas su tuo susiję, o visų pirma švietimo politika apskritai yra valstybių narių išimtinės kompetencijos sritis. Tiesa, kad ES institucijose ieškoma situacijų, kai viešosios politikos sričių persidengimas leistų ES įsikišti į sritis, kurios paliktos pačioms šalims narėms. Tai ydinga praktika ir to neturėtume skatinti.

Antra, lytiškumo ugdymas yra neabejotinai dorovinių klausimų sritis, kurioje Konstitucija suteikia išimtines teises tėvams. Tai reiškia, kad joks mokymas lytiškumo srityje negali būti privalomas, nes turi egzistuoti galimybė tėvų sutikimui ar nesutikimui. Tiesa, kad tėvai nori mokymo tokia tema, bet tik diskusijų dėl programos metu tapo akivaizdu, jog labai išsiskiria vizijos, koks tas mokymas turėtų būti.

Trečia, tiek iš programos teksto, tiek iš viešų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovų komentarų akivaizdu, kad programa atmeta šiuo metu Lietuvos įstatymuose (pirmiausia civiliniame kodekse) galiojančias nuostatas, jog šeima gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters (arba kilti iš giminystės), o taip pat, jog asmens lytis nekeičiama. Programa taip pat teikia pirmenybę mokymui apie kontracepciją, o ne apie tvarių ilgalaikių santykių kūrimą (akivaizdu iš to, kurioje klasėje ko mokoma) ir iš esmės diegia nuostatą, kad paauglių seksualinis aktyvumas yra saugus ir be neigiamų pasekmių, jeigu tik pasirūpinama kontracepcija. Tai siauras ir paradoksaliai senstantis požiūris. 2019 metais publikuoti “Vilmorus” tyrimai parodė, kad tokių nuostatų diegimui pritaria viso labo 10-15 procentų Lietuvos gyventojų.

Dėl šių ir kitų priežasčių, į kurias čia plačiau nesileisiu, bet kokiai programą palaikančiai rezoliucijai nepritariu ir kitus taip pat raginu jai nepritarti.

Į klausimo aptarimą jeigu jis bus vystomas įtraukiu ir savo kolegą, tarybos narį Vytautą Sinicą. Nors jis nėra komisijos narys, bet tikiuosi turės galimybę pateikti savo nuomonę. Su Vytautu esančiu suderinęs šį atsakymą.

Taip pat prašau ateityje duoti daugiau laiko komisijos nariams atsakyti į tokius klausimus.

Nėra normalu, kai reikia reaguoti per kelias valandas. Ypač tai sudėtinga tarybos nariams, kurie šiuo metu dar turi dalyvauti Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdis.“

Lilija Henrika Vasiliauskė, 2023-09-20:

„Gerbiamas Almantai,
Visų pirma prašome apsispręsti dėl to, kur dalyvaujate – žmogaus teisių priešininkai neturi pareigos dalyvauti Žmogaus teisių komisijos veikloje. Jei suklydote, tai prašome šią klaidą skubiai taisyti, juk niekas netrukdo kurti anti-žmogaus teisių komisiją, jei tokia iniciatyva ką nors sudomintų. Toks yra žmogaus teisių paradoksas – erdvė suteikiama visiems burtis pagal įsitikinimus ir palaikyti vieni kitus ir tarpusavyje diskutuoti. Ši komisija vadovaujasi Lietuvos kaip ES, ET ir JTO narės viešosios politikos nuostatomis ir kol iš šių organizacijų nesame išstoję, tai šią politiką ir įgyvendiname.“

Almantas Stankūnas 2023-09-20:

„Ponia Lilija,
Dėkoju už jūsų patvirtinimą, kad neturite dalykinių kontrargumentų mano išdėstytiems argumentams, įskaitant teisinius, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Konstitucija, kodėl negalima pritarti moksleivių kreipimuisi.

Kitu atveju jūsų laiškas būtų ne to turinio, kurį parašėte, bet tiesioginis atsakymas į tai ką parašiau.

Tokia jūsų pozicija turėtų būti labai svarbus argumentas kitiems komisijos nariams irgi pasisakyti prieš moksleivių kreipimąsi.

Taip pat yra gana įspūdinga išgirsti suinteresuotos NVO atstovės aiškinimus išrinktam tarybos nariui, kurioje komisijoje dirbti ar nedirbti.
Verta prisiminti kompetencijos ribas ir taip grubiai su pasiūlymais neišsišokti. Manau, nepriklausomai nuo ideologinių įsitikinimų išsilavinusiam piliečiui suvokiama siekiamybė, kad visuose tarybos organuose atsispindėtų pažiūrų įvairovė.

Lilija Henrika Vasiliauskė, 2023-09-21:

„Gerbiamieji,
visų pirma, pritariu kolegės Gretos iškeltam klausimui dėl Komisijos sudėčiai nepriklausančių asmenų įtraukimo į susirašinėjimą, to neturėtų būti.

Savo ruožtu, noriu informuoti Komisijos narius, kad Vilijos Gucevičiūtės, kaip VMS Tarybos nario padėjėjos statusas leidžia dalyvauti komitetų ir komisijų posėdžiuose pasirinktinai. Džiugu, kad ji pasirinko dalyvauti būtent šioje Komisijoje. Manau, kad gerb. Vilijos kompetencija ir patirtis padės tęsti ir finalizuoti pradėtus darbus.

Dėl nevyriausybinių organizacijų statuso. Visų pirma, visi Komisijos nariai yra patvirtinti VMS Tarybos ir turi lygias teises. Antra, demokratinėje valstybėje, kaip žinia, renkamoji valdžia yra virš vykdomosios, o piliečių visuomenė – virš abiejų  Būtent pilietinių organizacijų prerogatyva yra aktyvi valstybės ir savivaldybių institucijų darbo stebėsena, aktyvus įsitraukimas į patariamąją konsultacinę veiklą ir piliečių teisių advokacija. Būtent subsidiarumo principas yra vienas pagrindinių Lietuvos kaip ES narės principų ir jo būtina laikytis.

Prisegtuke pateikiamas Konstitucinis aktas, kuris laikomas sudėtine LR Konstitucijos dalimi (Paskelbtas 2004-07-13, Valstybės žinių (2004) Nr. 111-4123).

„…Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.“

Būtent karas Ukrainoje išryškino skirtį tarp Vakarų ir Rytų, tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių, kuriose negerbiamos žmogaus teisės. Šiuo sudėtingu laiku būtent pagarba žmogaus teisėms ir jų įtvirtinimas reikalauja ypatingo dėmesio ir deramo budrumo, nes būdama pasienio valstybe, Lietuva neišvengiamai patiria „minkštųjų“ Rusijos galių įtaką. Tarptautinėje erdvėje atlikti tyrimai rodo, jog ruošiantis ekspansijai į Vakarus, buvo dedamos kryptingos pastangos įgalinti įvairias radikaliosios dešinės grupuotes, siekiant destabilizuoti visuomenę. Apie tai, kiek milijonų buvo išdalinta, visų pirma, taip vadinamose postsovietinėse valstybėse, žiūrėti Seksualinio ir reprodukcinių teisių forumo prie Europos Sąjungos parlamento atliktuose tyrimuose (prisegame). Taip pat nerekomenduojama diskutuoti su dešiniaisiais radikalais, vengiant suteikti erdvę jų iš esmės antivalstybiniams pasisakymams, nes politikai, nevengiantys putino retorikos, stumia visuomenę į putino glėbį. Šioms radikaliosios dešinės grupuotėms ypatingai būdingi pasisakymai, neigiantys reprodukcines teises, moterų žmogaus teises, įskaitant smurto prieš moteris šeimoje įveikimą, ir konkrečiai ET Stambulo konvencijos demonizavimas, taip pat LGBTQ+ bendruomenės teisių neigimas. Taip pat kviečiame žiūrėti Tolerantiško jaunimo asociacijos sudarytą žemėlapį, kaip ir kokiais finansų srautais radikaliosios dešinės atstovai yra susiję su jėgomis Rytuose ir Vakaruose.

Komisijos nariai neišvengiamai turėjo susidurti ir jau susidūrė su šiuo žalingu diskursu, todėl Vilniaus Moterų namai, turintys tarptautinio eksperto statusą žmogaus teisių srityje, laiko pareiga dalintis šia informacija.

Siūlau nediskutuoti, kaip nediskutuojama su tais, kurie mano, kas Žemė plokščia, ar kad Covid-19 virusas neegzistuoja.

Tokia yra mūsų viešosios erdvės suformuota nuomonė.“

Almantas Stankūnas, 2023-09-25:

„Sveiki visi,

Vėl esu priverstas reaguoti į p. Lilijos laišką. Vis labiau aiškėja, kad atėjo laikas iš esmės išsiaiškinti kai kuriuos principinius klausimus. Jų dalykiška ir laiku neišsiaiškinus konstruktyvus komisijos darbas taps neįmanomas. Pirmasis klausimas – kokia politinė ir diskusijų kultūra vyraus šios komisijos darbe. Antrasis – į kokius laikus ir į kokią politinę santvarką p. Lilija norėtų grąžinti Vilnių ir Lietuva. Trečiasis – ar šioje komisijoje bus išsaugoti demokratinių ir laisvų politinių diskusijų principai ir realios galimybės visiems nariams lygiateisiškai dalyvauti diskusijose, o ne būti arogantiškai užčiaupiamiems klijuojant šmeižikiškas ir žeminančias etiketes.

Vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos išsikėlėme  patekus į Vilniaus Tarybą, yra prisidėti prie to, kad gerėtų ne tik moralinė politinių diskusijų kultūra, bet ir kiltų jų intelektualinis lygis

Vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos išsikėlėme partijai Nacionalinis Susivienijimas patekus į Vilniaus Tarybą, yra prisidėti prie to, kad gerėtų ne tik moralinė politinių diskusijų kultūra, bet ir kiltų jų intelektualinis lygis. Dalykiškos ir konstruktyvios diskusijos įmanomos tik tada, kai argumentai išsakomi ne tik geranoriškai, bet ir tiksliai apibrėžiant vartojamas sąvokas ir juos išsakant politikos mokslų bei politinių idėjų kalba.

Šiuo atveju norėčiau atkreipti p. Lilijos ir komisijos narių į klaidingai nurodomus faktus ir/arba oponentės laiške išsakytus ideologizuotus teiginius:

1. Ragindama paremti Moksleivių sąjungos kreipimąsi į LR Seimą ir ne itin mandagiai diskutuodama su manimi p. Lilija remiasi vieninteliu ,,argumentu“ – apeliuoja į JTO, ES ir kitų viršvalstybinių institucijų deklaruojamas vertybes, neigiančias prigimtinės šeimos sampratą, o ypač – vadinamąsias žmogaus teises. Prašyčiau atkreipti dėmesį į tris šio klausimo aspektus:

a) žmogaus teisės nėra ir jų turinys nėra apibrėžti jokiame tarptautiniame dokumente, priešingai – tai yra ne tik teorinių diskusijų, bet visame pasaulyje vykstančios principinės ideologinės ir politinės kovos laukas;

b) Ši kova vyksta ir ES, tad sąvoka ,,europinės vertybės“ yra abstrakcija, o iš tikrųjų po šia sąvoka slypi šiuo metu ES politiškai dominuojančių viršūnių, pradėjusių savo karjerą kaip 1968 m. ..seksualinės revoliucijos“ dalyviai, neomarksistinės ideologinės nuostatos, mėginamos iš viršaus primesti joms nepritariantiems ES piliečiams;

c) Lietuva Respublika iki šiol bent jau formaliai laikoma suverenia valstybe ir jokiomis tarptautinėmis sutartimis niekam nėra perdavusi įgaliojimų keisti LR Konstitucijoje Tautos referendumu įtvirtintas nuostatas dėl santuokos ir šeimos sampratų ir jų sudarymo pagrindų.

Jeigu kyla kolizijos tarp ES teisės aktų ir ES narių teisės aktų, tai pirmiausia turi būti pripažintas toks kolizijos atvejis, esant nesutarimui dėl to tarp ES ir ES narės, turi būti vykdomos teisinės procedūros, po kurio tik ir gali būtipriimami sprendimai, ar būtini pakeitimai ES narės teisės aktuose. Kaip suprantu p. Lilija savo pastabą pateikė dėl to, kadangi pirmame savo laiške dėl pritarimo Moksleivių kreipimui, priminiau apie to kreipimosi prieštaravimus Lietuvos teisės aktams.

Kaip suprantu p. Lilija norėtų, kad dėl šių klausimų būtų vadovaujamasi ne Lietuvos teisės aktais bet ES teisės aktais. Jos norą suprantu, tačiau p. Lilijai primenu, kad ne ji, jos ar kuri kita NVO priima sprendimus, dėl to, kurie Lietuvos teisės aktai turėtų būti keičiami dėl kolizijos su ES teisės aktais.

Tikiuosi, kad ateityje p. Lilija, komisijos darbe vadovausis visais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, priešingu atveju jos pozicija ir argumentacija pakirs galimybes komisijoje konstruktyviai dirbti, nepaisant skirtingų komisijos narių ideologinių nuostatų.

2. Propagandinės ideologinės klišės ir jų masinis tiražavimas yra sunkus, bet Lietuvoje atgijęs po 2010 m. sovietinis paveldas. Jis ne tik savaime pasibjaurėtinas moraliai kaip melas ir politiškai kaip savo šalies piliečių mulkinimas, grąžinantis į LSSR laikus. Dar blogiau tai, kad tokia praktika kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, nes dėl daugiau negu abejotinų genderistinio visuomenenės ,,perauklėjimo“ projekto šalies piliečiams pateikiamas iškreiptas, o iš tikrųjų sąmoningai suklastotas tarptautinių santykių ir geopolitinės padėties pasaulyje vaizdas. Rusijos revanšistinei politikai atkurti ir grobiamiesiems karams atnaujinti finansinį ir technologinį pagrindą sukūrė būtent uoliausiai neokomunistinę LGBT darbotvarkę remiančios Vakarų Europos šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija – tokia yra sausa fakto tiesa.

P. Lilija savo laiške daro išvadą, kad valstybės, kuriose yra pritarimas jos propaguojamai ideologijai dėl seksualinių ir reprodukcinių teisių, yra atsparesnės Rusijos agresijai, negu priešingu atveju. P. Lilijai siūlau pasvarstyti apie Vokietijos ir Lenkijos arba Italijos pavyzdžius. Akivaizdu, kad Vokietija, kurioje yra daug didesnis pritarimas p. Lilijos propaguojamai ideologijai, yra daug mažiau atspari Rusijos agresijai negu Lenkija, kurioje valdantieji nepritaria p. Lilijos ideologijai. Dar daugiau, Vokietijai tenka viena didžiausių atsakomybių ES dėl Rusijos karinės galios ir agresyvumo išaugimo, o Lenkijai turime dėkoti už patį ryžtingiausią pasipriešinimą Rusijos agresijai ir turbūt didžiausią darbą ES viduje vykdant Rusijos atgrasymą ir paramą Ukrainai. Tai reiškia, kad negalima sieti pritarimo p. Lilijos ideologijai ir priešinimosi Rusijos agresijai.

LSSR kolaborantai ,,radikalais”, ,,ekstremistais”, ,,retrogradais” vadino Antaną Terlecką, s. Nijolę Sadūnaitę, kun. Robertą Grigą ir kitus asmenis, kuriuos šiandien laikome tikraisiais Lietuvos didvyriais

3. Ypatingą susirūpinimą ir augantį nerimą kelia p. Lilijos neatsakingai vartojama ,,radikalų” sąvoka. Ši sąvoka politologiškai niekaip nėra apibrėžta, todėl ji dar nuo SSRS laikų buvo plačiai vartojama manipuliaciniais tikslais. Norėčiau priminti, kad tęsdami dar iš Stalino laikų paveldėtą ideologinių etikečių klijavimo praktiką LSSR kolaborantai ,,radikalais”, ,,ekstremistais”, ,,retrogradais” vadino Antaną Terlecką, s. Nijolę Sadūnaitę, kun. Robertą Grigą ir kitus asmenis, kuriuos šiandien laikome tikraisiais Lietuvos didvyriais ir iškiliausiais Laisvės kovotojais. Šitą šlykščią šmeižikiškų etikečių klijavimo praktiką perėmė Vakarų kairiosios neokomunistinės jėgos, šiandien vykdančios neomarkstinę genderistinę revoliuciją. Visi, prieštaraujantys kairiųjų vykdomam Vakarų civiliacijos atraminių stulpų – krikščionybės, tautos ir šeimos – naikinimui, stulbinamai primenančiam totalitarinės SSRS mėgintą įgyvendinti ,,komunistinės visuomenės“ sukūrimo programą, vadinami radikalais ir ekstremistais, kaip darė Rytų komunistai. Iš tikrųjų Vakarų politinėje ir partinėje sistemoje egzistuoja demokratinės ir antidemokratinės politinės jėgos. Šiandien Vakarų šalyse esama negausių ir silpnų neofašistų ir neonacių grupelių, kurios niekur neturi jokis rimtesnės įtakos ir kurias buitinės ,,politologijos“ kalba mesinėje propagandoje vadinamos ,,radikalais“. Sąmoningai manipuliuojama ,,radikalios dešinės“ terminu siekiant šia etikete pažymėti normalias tradicinės dešinės partijas, kokios Italijos broliai, Prancūzijos Nacionalinis sambūris ar Vokietijos AFD – demokratinės nacionalinės partijos.

4. Dar ,,įdomesnės“ ir pavojingesnės yra p. Lilijos įžvalgos, kad visi kurie nepritaria jos įsitikinimams, yra radikalai, stumiantys Lietuvą į Rusijos glėbį.

Noriu priminti, kad pagal visuomenės apklausas tokiais radikalais turėtume vadinti daugiau negu 70% šalies visuomenės. Todėl taip neatsakingai dalindama radikalų etiketes p. Lilija faktiškai silpnina Lietuvos valstybės saugumą, nes kursto neapykantą prieš didžiąją visuomenės dalį ir padeda Putino propagandai efektyviau įtakoti Lietuvos visuomenę bei stiprina proPutiniškas politines ir visuomenines organizacijas.

Tuo tarpu Lenkijos valdantieji, pasisakydami prieš p. Lilijos ideologiją ir taip atliepdami į daugumos Lenkijos visuomenės nuostatas, silpnina proPutiniškas organizacijas Lenkijoje ir didina valstybės atsparumą Rusijai. Tokios p. Lilijos nuostatos verčia manyti, kad ji priskirtina kitai radikalų grupei, o nusakant tikslia politologine terminija – nedemokratinei neokomunistinei kairei (vadinamiesiems) leftistams, kurių ideologinės sąsajos su Rusijos bolševizmu ir jo vykdyta bolševikine genderistine revoliucija yra plačiai aprašytos gausioje mokslinėje literatūroje ir po ilgos tylos pagaliau net Lietuvos žiniasklaidoje

5. Prašyčiau p. Lilijos visam laikui įsiminti, kad Nacionalinis susivienijimas yra demokratinis politinis sambūris, siekiantis įgyvendinti 1990 m. Lietuvos valstybingumą atkūrusio Sąjūdžio idealus ir programines nuostatas. Kadangi partija Nacionalinis susivienijimas, kuriai aš atstovauju, kategoriškai nesutinka su p. Lilijos ideologinėmis nuostatomis, tai preziumuoju, kad radikalų etiketę p. Lilija grynai sovietmečio LKP CK organo ,,Tiesa“ vedamojo stiliumi klijuoja ir Nacionaliniam susivienijimui bei man asmeniškai. Dėl jos argumentų, kodėl mes turėtume būti vadinami radikalai aš jau komentavau. Taip pat p. Lilijai siūlau pasidomėti Nacionalinio susivienijimo, jos vadovų, mano asmeniškai ir aktyvistų pozicija dėl Rusijos ir jos sukelto karo Ukrainai. Po to, jeigu bus toks pageidavimas, galėsime surengti atskirą diskusiją dėl to, kas stiprina Lietuvos atsparumą Rusijai, o kas jį silpnina. Esu priverstas griežtai paprašyti liautis tai darius ne tik dėl savęs ir Nacionalinio Susivienijimo, bet ir dėl bendro reikalo: Vilniaus Taryba ir jos komisijos neturėtų būti paverstos Vilniaus m. LKP komiteto ideologijos ir propagandos skyriumi ir partinių nuobaudų nukrypusiems nuo ,,vienintelės teisingos partijos linijos“ komisija.

6. Atskiro dėmesio yra vertas p. Lilijos pasiūlymas nediskutuoti su pagal jos apibrėžimą įvardintais radikalais. Ar tai reiškia, kad p. Lilija siūlo nediskutuoti su manimi komisijos darbe? Politinė istorija patvirtina, kad vienintelė alternatyva pokalbiams ir diskusijoms yra prievarta. ,,Diskusijos” su sovietmečio ,,radikalais” vykdavo KGB kabinetuose arba tardymo rūsiuose. Akivaizdu, kad p. Lilijos nuostatos dėl to, kas verti, o kas neverti dalyvauti diskusijose prikelia okupacijos laikų atsiminimus – tardymo kabinetų ir rūsių šmėklas. Viliuosi, kad p. Lilija pakeis diskusijų toną ir nebekels tų praeities šmėklų iš istorijos kapinyno ar šiušklyno.

Aš viliuosi, kad komisijos Pirmininkė tinkamai įvertins tokius p. Lilijos pasisakymus, nes priešingu atveju yra pakertama galimybė komisijai konstruktyviai dirbti.

7. Dėl komisijos darbo svarstant šiame susirašinėjime iškeltą klausimą.

Komisijos darbas turi būti viešas, nebent yra sąlygos, dėl kurių komisija rengia uždarus posėdžius. Todėl šio klausimo svarstymas (vykstantis susirašinėjimas), kuris tapo esmine diskusija dėl nuostatų o ne tik formalus pritarimas ar nepritarimas pasiūlymui, turi būti paviešintas.

Nėra normalu, kad tokios diskusijos vyksta rašytiniu būdu, bet ne visuomenei transliuojamame posėdyje. Todėl siūlau ateityje atsakingiau rinktis, kokius sprendimus galime priimti susirašinėdami.

Taip pat, jeigu toks yra, prašau pasidalinti Komisijos darbo reglamentu, kad galėtume pasitikslinti ar šis nacionalinio masto klausimas yra komisijos veiklos kompetencijos ribose.

8. Dėl ne komisijos narių dalyvavimo komisijos svarstomuose klausimuose primenu Vilniaus m. savivaldybės tarybos reglamento nuostatas. Įdedu aktualų punktą:

“57. Komisijų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti komisijai nepriklausantys Tarybos nariai ir suinteresuoti asmenys. Komisijai nepriklausantys Tarybos nariai ir suinteresuoti asmenys gali dalyvauti komisijų darbe komisijų kvietimu arba savo iniciatyva. Komisijos posėdyje pageidaujantys dalyvauti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu (elektroniniu paštu) komisijai prašymą. Jame turi būti nurodyta komisijos darbe pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, jį (juos) delegavusi įstaiga, įmonė ar organizacija, įgaliojimas atstovauti ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Sprendimą dėl kvietimo į komisijos posėdį priima komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu komisijos sekretorius apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komisijos posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims iki komisijos posėdžio pradžios.”

Kadangi šio klausimo svarstymas buvo inicijuotas iš anksto apie tai neįspėjus komisijos narių, aš savo nuožiūra įtraukiau Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį , filosofijos mokslų daktarą Vytautą Sinicą į susirašinėjimą. Matau, kad jis dabar yra pašalintas iš susirašinėjimo. Todėl prašau pateikti argumentus, kodėl taip yra padaryta, o jeigu tokių argumentų nėra, siūlau Vytautą Sinicą įtraukti į susirašinėjimą, nes jis turi gilias ir plačias kompetencijas šiuo klausimu ir kitais žmogaus teises liečiančiais klausimais, bei sutiko būti įtrauktas. Taip pat siūlau įtraukti į šio ir galimai kitų klausimų svarstymą Nacionalinio susivienijimo valdybos narį, Rengimo šeimai asociacijos pirmininką, teisininką Ramūną Aušrotą, kurio kompetencijos irgi būtų labai naudingos komisijos darbui.“

4.4 9 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
18 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
b.p.

Taip … Vilnius, matau, toli pažengęs Lietuvos naikinime ..
Toks jausmas, tarsi grįžome 40 metų atgal …
Stiprybės Jums, gerb. Almantai …

blue yellow zov marinie

…turetu buti nemalonu gerb.Stankunui buti toje komisijoje ir beprasmiskai gincytis ar skustis tokiems patiems.Uzuojauta.

laiks rimtai pasiskaičiuot , broliai kurmkąiai:(

Tai nėra ir negali būti malonumo ar nemalonumo klausimas. Stankūnas tiesiog vykdo savo tiesioginę pareigą. Žmogus dirba jam pavestą darbą (kitais žodžiais tariant)

blue yellow zov marinie

..a kodie anie nevykdo savo pareigos laikytis istatymu ir tvarkos,leiskit pasiteiraut…

Neosovietikų konspiracija ir agresija

Neburnokite prieš karo nugalėtojų parinktus deputatus.

blue yellow zov marinie

..nu,Juliau,ir pavarai…nei si,nei ta…Kas cia su jumis visais pasidaaaare…Aliokas,siaip jau islaikantis sveika prota,ima klausinet kaip mazvaikis,kaizeris,kaip suneekas nuo lenciugo nutrukes,nebespeja visu durnint,wc iswalytojas pagatavas sau i sikna isikast is pasiutimo…..gal cia uzsiteses ruduo kaltas….

Jules

Aš per silpnas būt prieš Troikės (karo nugalėtojų) amžinąjį paktą – todėl renkuosi kolaboravimo kelia su Blogio imperija ir jos sąjungininkėmis, manydamas, kad jos mane apgins. Vienas jau mane teisingai įvardijo – chazarijumi. Aš už Itilį, už galingąją chazarų sostinę.Sočis, primenu, irgi įeis į tą atkuriamąją valstybę – kaganatą.

blue yellow zov marinie

..na,kiekvienam savo….zinai,kur si sentencija kybojo…

Tu esi

Ne Jules bet Jude, argi ne, chazarijau.

blue yellow zov marinie

…stis,mandella,cia zmones kalbasi…

blue yellow zov marinie

p.s. mandawoske/kad teisingai suprastum.Ne Nelsonas./.

Aišku

Ko norėti iš kanapių rūkorių.Apsidūmija suėję krūvon ir eina miesto reikalų spręsti.Dar žėk per posėdį ir narkotikų laisvės tarybos narių kišenėse ir tašelėse rastumę.Tegu patikrina policija tuos mokyklinukus.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

Šiandien, buvo ataka prieš mokyklas: apie 300 mokyklų gavo pranešimus ruskių kalba apie sprogdinimus nurodytu laiku. Tėvai turėjo važiuoti į mokyklas, kad pasiimsi savo vaikus.
Vakar panaši ataka buvo mažesniu kiekiu.

T0mas J.

Papasakokit, Nacionalistai Susivieniję, kaip jums atiteko portalas Tiesos.lt?
Įkurtas 2012 metais, kai partija Nacionalinis Susivienijimas dar nebuvo gimusi.
Paaiškinkite, kaip tiesos.lt tinklapis pakeitė savininką, kokios sudėties tinklapio reedakcija? Kam slėpti informaciją, jei viskas įvyko švariai, skaidriai ir teisėtai?
Neaiškumai gimdo įtarimus.

blue yellow zov marinie

…tomas k.

Dzeikas

Portalas tiesos.lt panyra i savininku politikavima a le atejom ir darom tvarka

blue yellow zov marinie

….dvesia sis portalelis juodai.

Prašalietis

Almantas Stankūnas. Žmogaus teisės Vilniaus m. savivaldybėje – nostalgija Sovietinei Lietuvai?! …”Ir iš karto susidūriau su akivaizdžiais Vilniaus m. Tarybos veiklos reglamento ir Žmogaus teisių komisijos darbo nuostatų pažeidimais….savivaldybės teisininkė tiesiog nutarė ypatingai laisvai interpretuoti nuostatus, kad tik pateisintų jų pažeidimus….prašiau, kad vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu ir komisijos nuostatais, posėdyje patariamojo balso teise galėtų dalyvauti Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas.Jokio teisėto draudimo tam nebuvo….” „Nostalgija”(nostalgie- ilgesys) sovietinei Lietuvai žmogui(žmonėms) gali būti išreikšta (pasireikšti) kalbomis, prisiminimais apie galimai buvusius sovietinio gyvenimo būdo „privalumus” kaip: gyvenimo sąlygos, darbo sąlygos, gyvenimo prasmingumas, dvasinių žmonių būsenų stabilumas, ramybė dėl turimo darbo, kaip reiks „pramisti” žiemą, kaip išgalės „pramisti” vaikai… Paskaičius ilgą Stankūno straipsnį, apie kieno nors konkrečiai išreikštą „nostalgiją Sovietinei Lietuvai” jokio… Skaityti daugiau »

18
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top