Gruodžio 15 d. Mokslų akademijos Mažojoje salėje įvyko konferencija tema „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“. Žinodamas visą ligšiolinį reikalo kontekstą ir istoriją, baiminausi, jog šis susitikimas irgi baigsis gražiais pokalbiais, kaip bendradarbiauja filologai, rašytojai, menininkai, folkloristai ar dar kurio profesinio cecho ar burbulo atstovai, kaip ir kur dėstoma latvių kalba Lietuvoje ir lietuvių kalba Latvijoje, o viskas baigsis rezoliucija, kuri bus panaši į jau skelbtas 2005 ir 2012 metais Lietuvos ir Latvijos forumų suvažiavimuose bei 2012 ir 2022 metais Vyriausybių patvirtintose bendradarbiavimo gairėse.
Tie profesiniai cechai bendradarbiavo ir bendradarbiaus – čia nieko naujo ir netikėto. Kalbėti reikėtų apie tai, kodėl viso to nemato Lietuvos visuomenė. Kodėl susidaro įspūdis, jog Lietuvos santykiai su Latvija yra tokie, tarsi tarp abiejų šalių vyktų šaltasis karas? Latvija, beje, yra vienintelė Lietuvos kaimynė, nekelianti Lietuvai jokių pretenzijų, jokių reikalavimų. Ir kartu vienintelė kaimynė, kurios televizija Lietuvoje nėra matoma ir apie kurią Lietuvos visuomenė informuojama tik tada, kai ten nutinka kas nors negero ar skandalingo: sugriūva „Maximos“ prekybcentris, pamitinguoja rusai per kovo 16-osios legionierių eitynes, uždraudžiama „DoždTV“ ir pan.
Net per „Nacionalinę ekspediciją“ Latvijoje buvo rodomas dainininko Viktoro Cojaus kapas ir ilgai pasakota apie jį patį ir jo dainas, nors su Latvijos ar baltų kultūra dainininkas neturėjo nieko bendro – vienintelė sąsaja, kad jis žuvo ten autokatastrofoje. Ekspedicija pataikė į Jonines, kurias latviai švenčia visuotinai ir su gausiais papročiais. Vienas iš ekspedicijos vadų stebėjo šventę žado netekęs – jam, lenkų kultūros gerbėjui, baltiškas Joninių šventimas buvo visiškai naujas ir netikėtas.
Aš matau kelias informacinės izoliacijos priežastis. Visų pirma, latvių tautinio ir kultūrinio atgimimo šaknys yra kur kas gilesnės ir tvirtesnės nei lietuvių.
Liuteroniškojoje dalyje – o tai visa pietų ir šiaurės Latvija, t. y. be Latgalos – Latvija buvo raštinga nuo XVII a.: bažnyčia beraščių ar mažaraščių nekonfirmuodavo. Ir raštinga gimtąja kalba – toks buvo liuteronų principas. Pirmasis laikraštis latvių kalba išėjo 1822 m. Baudžiava Kuršo ir Vidžemės (Lifliandijos) gubernijose panaikinta atitinkamai 1817, 1819 m.; valstiečiai galėjo daug anksčiau leisti savo vaikus į aukštuosius mokslus.
Tautinė latvių inteligentija formavosi XIX a. pirmojoje pusėje. Tautinis latvių atgimimas datuojamas 1855 m. – tada prasidėjo iš vokiečių nusižiūrėtas chorinio dainavimo sąjūdis, vietinės dainų šventės, o 1872 m. įvyko pirmoji visuotinė latvių dainų šventė.
Dainuotos ne vokiškos ar angliškos (kaip dabar Lietuvoje), o sãvos latvių liaudies dainos. Tuo metu lietuvių dar laukė įsitraukimas į 1863 m. lenkų sukilimą, turėjusį tikslą atkurti pirmąją Lenkijos Respubliką su Lietuvos provincija joje. Lietuviai atitoko tik po šio sukilimo, spaudos draudimo laikais. Ir atitoko paskatinti savo tautiečių liuteronų Rytprūsiuose.
Dar vienas esminis skirtumas: latviai tautinės stiprybės bei savitumo sėmėsi iš kalbos, etnografijos ir folkloro, lietuviai, pasak Vinco Kudirkos, – iš praeities, iš istorijos, kuri buvo labai įvairi ir kuri net dabar interpretuojama labai skirtingai. Štai kodėl Latvijoje baltiškoji kultūra išliko geriau ir jos laikomasi labiau nei Lietuvoje. Va ir esmė. Latviai etniškai ir valstybiškai tvirtesni.
O kadangi Lietuvos istorija buvo labai marga ir dar dabar marginama, etniniai lietuvių savimonės pamatai negilūs ir tie patys išklibinti. Paradoksas, bet Latvijoje aš, lietuvis, baltiškumo požiūriu jaučiuosi daug geriau ir laisviau nei Lietuvoje. Dabartinė Latvija atitinka tautinės valstybės įvaizdį, dabartinė Lietuva – ne.
1918 m. būtent taip nusiteikę latviai įkūrė Latvijos Respubliką. Tais pat metais savo valstybingumą atkūrė ir Lietuva. Bet ne autonominį Lenkijos sudėtyje, o turėtąjį iki Krėvos akto, tik ne karalystės, o irgi respublikos forma.
Kodėl lyginu? Todėl, kad net dabartinis latvių ir lietuvių valstybingumo suvokimas skiriasi. Mano matymu, latviškasis yra stipresnis. Ir štai kodėl Lietuvos politikai, įskaitant ir aukščiausius, bei žiniasklaida privengia viešinti Latvijos realijas. O skirtumai yra tokie:
1. Latviai (ir estai) šalies pilietybę po 1990 m. suteikė ne visiems tada šalyje gyvenusiems kitataučiams. Sovietmečiu imigravę ir Latvijos pilietybę norintys gauti kitakalbiai turėjo ir tebeturi natūralizuotis tam tikromis sąlygomis: išlaikyti valstybinės kalbos, Latvijos istorijos ir konstitucijos pagrindų egzaminus. Lietuva pilietybę dovanojo be atrankos visiems tuo metu gyvenusiems Lietuvoje sovietiniams imigrantams, pareiškusiems pageidavimą ją gauti.
2. Latvijoje nekuriamas kitakalbių rezervatas. Latgalos rytai ir pietryčiai su Daugpilio miestu yra suslavintas regionas. Tačiau valstybinė latvių kalba privaloma visiems, jokia antroji kalba nei reklamoje, nei viešuosiuose užrašuose ten negalima, ir šito reikalavimo laikomasi.
3. 2004–2006 m., nepaisant Latvijos rusakalbių ir Rusijos protestų, įvyko tautinių bendrijų valstybinių mokyklų reforma, įvedusi 60 proc. dalykų dėstymą 10–12 klasėse valstybine latvių kalba. Valstybinio latvių kalbos egzamino lengvatų tų mokyklų abiturientai neturi. Lenkija dėl to priekaištų Latvijai nereiškė.
4. 2022 m. rugsėjį Latvijos Saeima patvirtino Švietimo įstatymo pataisas, numatančias visose valstybinėse mokyklose dėstymą tik valstybine latvių kalba. Tautinių bendrijų mokyklose, tarp jų rusų bei lenkų, prie tokio dėstymo bus pereita tam tikrais etapais iki 2025 m. Primenu, kad Latvijoje nelatviai šiuo metu sudaro 38 proc. gyventojų, Lietuvoje nelietuviai – 15 proc.
5. Latvija neketina savo piliečių nelatvių asmenvardžių rašyti kitokiomis nei latvių abėcėlėje esančiomis raidėmis. Kitų šalių asmenvardžiai Latvijoje adaptuojami pagal latvių kalbos fonetikos, morfologijos ir rašybos reikalavimus. Joks latvių politikas jokiam strateginės partnerės Lenkijos vadovui nėra žadėjęs keisti nelatvių asmenvardžių rašybos. Lenkija to ir nereikalauja, nors Latgala kelis šimtmečius (1569–1772) buvo Lenkijos Respublikos sudėtyje, o po Švedijos–Lenkijos karo (1600–1629) net vadinta Lenkų Infliantais (Inflanty Polskie).
6. Latvijos dešiniosios partijos yra susijungusios į Nacionalinį susivienijimą, kuris nuo 2010 m. yra parlamente, o jo narė Inara Mūrniecė dvi kadencijas iš eilės buvo Saeimos pirmininkė. Niekas Latvijoje šios partijos nepravardžiuoja fašistine ar nacistine. Lapkričio 18-osios masinės eitynės su deglais, kuriose dalyvauja keliasdešimt tūkstančių rygiečių ir miesto svečių, ten irgi nevadinamos nacistinėmis, nes visi žino, kad ši tradicija nusižiūrėta iš Latvijos vokiečių švenčių dar XIX a., atgimimo laikais, ir nuo tada naudota latvių šventėse.
7. Latvija nepatvirtino Jungtinių Tautų dokumento, įpareigojančio šalį priimti tam tikrą migrantų kvotą.
8. 2014 m. buvo suformuluota nauja Latvijos Respublikos Konstitucijos preambulė (autorius – teisininkas Egilas Levitas, 2019 m. išrinktas Latvijos Respublikos prezidentu), kurios pirmojoje pastraipoje rašoma:
1918 m. lapkričio 18 d. paskelbtoji Latvijos valstybė yra sukurta, sujungus istorines latvių žemes, ir paremta latvių nacijos nepalaužiamu noru turėti valstybę bei jos neatimama apsisprendimo teise, kad būtų užtikrintas latvių nacijos, jos kalbos ir kultūros gyvavimas bei vystymasis šimtmečiais /…/
Tad Latvija (ir Estija) švietimo ir kitose srityse yra realiai pasukusios europinių standartų link, Lietuva tebesilaiko iš sovietmečio paveldėtos praktikos ir ją net stiprina, skaldydama visuomenę dar ir kalbiniu požiūriu.
Kartojamas kultūrinis ir etninis atsilikimas, buvęs Lietuvoje XIX a. pabaigoje. Izraelio premjero teiginys, jog Izraelis yra žydų valstybė, latviams ir estams yra pavyzdys drąsiai teigti, kad Latvija yra latvių, o Estija yra estų valstybė. Lietuvoje analogiškas teiginys apie lietuvių valstybę tuoj susilauktų vietinių propagandininkų ir politologų vertinimo, jog tai esąs fašistinis, nacionalistinis ar net nacistinis teiginys. Visai kaip sovietmečiu.
Todėl nė kiek nestebina Lietuvos valstybinės žiniasklaidos nenoras glaudžiau bendradarbiauti su Latvijos kolegomis ir informuoti Lietuvos visuomenę ne tik šiuo metu aktualiais kariniais, bet visada aktualiais Latvijos vidaus politikos ir nacionalinės kultūros klausimais.
Ne atpasakotais ir savaip interpretuotais, o pateiktais iš tiesioginių šaltinių. Kodėl viso to nežino Lietuvos visuomenė? Gal baiminamasi, kad tai matydama ji spaus valdžią sekti Latvijos pavyzdžiu?
Puikus tekstas.
Ne.
Kodėl latvijos prezidentas žydas?
Kodėl ukrainos prezidentas žydas
Kodėl šiandien žydai yra neonacizmo avangarde?
https://youtu.be/UfQ2U7bSzjY
kodėl Izraeelio prezidentas ne lietuvis, ne latvis, ne vietnamietis…?
Prieš klausiant klausimą apie žydų prezidentus,jūs aplamai domėjotės ką reiškia žodis ŽYDAS ir iš kur jie kilo ????
..ezy,o tu pasidomejai,kokia zodzio ‘aplamas’ reiksme.O DA KLAUSINEJI,KODEL KITUS DURNINU.EX TU,EZY EZY
Jukš greit į gardą,brude
..juks juks gurban,parse.Ant Velyku pjaaaausim…
kad kitiems neleidžiama atskleidinėti tiesą, o pabandžiusius iškart sodina, kaip ir tokius kandidatus į prezidentus. „Bojevykai” tuoj duris laužia.
…perecyslytie vies spysok,pozaluista….Kam cia duris islauze…..pyzdy,no znai mieru…
Kodėl jūs antisemitas?
kodėl vergija vadinama baudžiava? baudžiauninkai buvo vergai, baudžiauninkai buvo perkami ir parduodami.
…baudziaunykus galima bausti,,,bau bau bau..,tai todel jie baudziaunyyyykai,ar aisku daba…
Nesutarimai daugiau politinio pobūdžio ne istorinio ir kultūrinio . Gerai kad bent tokie mainai vyksta tarp buvusių sesių , tapusių konkurentėmis realiame pasaulyje . Viskas vyksta kaip realiame gyvenime kaimynas su kaimynų kartu švenčia šventes , bet ta tvorą dviejų metru aukščio simbolizuoją kai ką daugiau nei tik norą draugiškai ir kaimyniškai gyventi . Ne autoriau , jei Jums čia kyla klausimu pasižiūrėkite latvių televizijos laidas …ar jose bus daug žinių apie Lietuvą ? Nemanau .
..nes pazangietiskam swabiskam leftizmui to nereikia.Netgi priesingai.Tai todel.Labai paprasta.
Ačiū,labai maloniai perskaičiau.Tikrai,man vertinga informacija.
mes ‘beretiniai’ ežiuku neskriaudžiame , netgi tada kai anie iš šūdo vašką spaudžia .
…nu,Staseli,ir pavarei…,nei si,nei ta…
Straipsnio autorius daug kur netikslus. Pats dešimt metų gyvenau Rygoje. Ir dabar ten nuvažiuoju. Rygoje vis dar ryškus rusakalbiškumas, latviai į tai žiūri gana abejingai. Latvijos visuomeninėje televizijoje yra kanalas rusakalbiams. Rusakalbiai Latvijoje jaučiasi daug laisviau, nei pas mus. Latvių kalbos, nors nenoriai, mokosi, bet latviškai kalba su žymiai ryškesniu rusišku akcentu, nei Lietuvoje. Ten penktoji kolona gerokai stipresnė, O dėl istorijos, taip ji buvo gerokai palankesnė jiems. Tik tai didele dalimi ne jų pačių dėka. Pralavėję latviai daugiau tarpusavyje kalbėdavosi vokiškai, nei latviškai. Tik sukūrus savo valstybę daug kas pasikeitė. O dėl Joninių, tai švenčiamos jos prie laužų iki žemės graibymo su sūriu ir alumi. Folkloro minimumas, su išimtimis, aišku.
Ačiū už pateiktas prasmingas ir teisingas mintis.Šiek tiek papildysiu: 1) Kovo 11-osios Lietuva neišugdė -su mažom išimtim-patriotiškų ,tautiškai ir valstybiškai mąstančių politikų,kultūros veikėjų, mokslininkų; pagrindinė lietuviškoji žiniasklaida su LRT preišaky yra vienos liberalmarksistinės-globalistinės ideologijos skleidėjai ir neomarksistinių valdančiųjų partijų svarbiausi propagandiniai remėjai; 2) tad ,pvz.buvusieji ir esami Lietuvos premjerai,kaip ypač prolenkiškas S.Skevernelis arba ,,ne lietuvė” esamoji Vyriausybės vadovė I.Šimonytė ,pritariant ,,konservatorių”(TS-KD) partijos viršūnėlei,užuot stiprinant lietuviškų tv ir radijo laidų bei latviškos Nacionalinės tv laidų Lietuvoje transliaciją, įteisino ir įvedė Lenkijos TVP Wilno,TVP Polonia,TVP info,TVP Historia,TVP World, Belsat TV retransliacijas ,kurios apima,deja,jau beveik 70% Lietuvos teritorijos nuo Klaipėdos,Neringos,Mažeikių iki Marijampolės,Lazdijų ,pietryčių Lietuvos; 3) Pietryčių Lietuvoje beveik jau sukurtas,deja, lenkakalbių kultūrinis getas, o ne lietuviakalbiai silpnai integruoti į lietuvišką visuomenę.
Viskas teisybė, bet nepilna. Latviai su estais buvo kolonizuoti ir valdomi danų, švedų ir vokiečių. Taigi, vakariečių. Mes – dauguma slavų ir tik mažoji dalis – vokiečių. Būtent Vokietijos valdžioj buvusieji pradėjo atgimimą. Latviai su estais daugumoj reformatai. Taigi, savarankiškesni. Latviai ir estai – šiek tiek labiau pramoninės valstybės. Tai, manau, padėjo kuriant valstybes. Latviai su estais nedalyvavo daugybėje sukilimų, kaip lietuviai – todėl, manau, labiau išsaugojo savo tautą. Lietuviai buvo žiauriai nusiaubti 1655, labai nukentėjo Kostiuškos sukilimo, po Napoleono žygio, po 1831 m. sukilimo. Po 1863 m. sukilimo uždarytos mokyklos, uždrausta spauda lietuviškai. 1920 m. Lenkija užgrobė Suvalkiją, o po to ir Vilniją. Dėl antinacinio pasipriešinimo vėl uždarytas universitetas, sušaudyti kariai, represuoti vadovai. Sovietai per abi okupacijos nužudė, išvijo… Skaityti daugiau »
Daug tesingų pastebėjimų, bet yra ir niekalų. Pasienio gyventojai mato kitos šalies televizijas, buvau Latvijoje sutikęs latvį mokantį gana gerai lietuviškai, nes gyevna pasienyje, Saldaus apylinkes. Konkrečiai, kodėl netransliuojama kitos šalies televizja yra tame, kad būtų pažeidžiamos autorių teisės, nes tarkime Latvijos televizija įsigijo teises transliuoti kokį serialą, ir ta licenzija galioja Latvijos teritorijoje. Taigi transliavimas į kitą šalį būtų jau pažeidimas. Tai taip elementaru, kad net stebiuosi jūsų klausimu. Taip, latvių tautinis atgimimas prasidėjo žymiai seniau. Kai lietuviai dar savo ponų vedami dar dalyvavo 1863 metų skulime kuri tikslas buvo atkurti Lenkiją, taip, taip, Lenkiją, Žečpospolitą, latviai jau organizuoja dainų festivalius. Bet ei valstybingumo silpninumu užsiimate ir jūs, nes jūs norite sujungti Latviją su Lietuvą gyvenimiškos realijomis t.y. kad… Skaityti daugiau »
…prasidejo seniau…Ar tamistai su logika,ar texto suvokimu ..nelabai,a…
Tamsta, etatinis interneto durniau, kas jums nepatinka? Taip, latvių tautinis atgimimas prasidėjo žymiai seniau nei lietuvių. Tai yra faktas. Tau pačiam su teksto suvokimu yra blogai.
Lietuvoj to meto vieša tautinio sąjūdžio veikla vėlavo, nes po 1863 m. sukilimo rusiška valdžia lietuvių tautinį judėjimą slopino. Todėl jis reiškėsi kitomis formomis, pvz. knygnešių judėjimu. Tik Prūsų Lietuvoj jis veikė laisviau. Todėl dainų šventės ten prasidėjo 1895 m. Bet tautinis atgimimas Lietuvoj prasidėjo dar Mažvydo ir Daukšos laikais, kai Latvijos ir Estijos dar nebuvo nė pavadinimų.
Visiški niekalai. Jūsų neišmanymu komentaruose senai stebiuos Al.vydai. Na dar tokių išvedžiojimų ir pritempinėjimų sieti tautinį atgimimą su Mažvydu ir Daukša dar neteko aptikti nei pas vieną istoriką. Ei, Mažvydas ir Daukša buvo renesanso epochos žmonės ir tenorėjo krikščionybę skleisti gimtąja kalba. Idėjų apie savęs suvokimą, apie praeities glorifikaciją ir tautinį sąmoningumą pas juos nėra. Tiesą rašant Mažvydas buvo fanatiškas protestantas ir iš esmės antilietuviškas veikėjas, NES būtent jis pradėjo Prūsijoje gyvenusių lietuvių atsiribojimą nuo Lietuvoje gyvenusių lietuvių. Tai žinomas, bet istorikų neafišuojamas faktas. Mažvydas labai pyko kai žmonės vykdavo į katalikiškas pamaldas Didžiojoje Lietuvoje. Yra kvailių šį žmogų garbinantį.
Suprantu, kad mūsų vadovėliai lietuvių tautos tautinį atgimimą išveda iš Tautų pavasario. Bet tauta gali bandyti – nebūtinai sėkmingai – ne vieną kartą. Ką, tavo manymu, byloja Daukšos Postilės žodžiai ?: ,,Kurgi, sakau, pasaulyje yra tokia tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba… Kas per keistenybės būtų gyvulių tarpe, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? … Ne žemės derlumu, ne drabužių… Skaityti daugiau »
Baikite mane mokinti istorijos nes ją puikiai žinau. Jūs neišmanėlis Al.vydai. Tame bėda kad lietuvių tautinis atgimimas prasidėjo ne nuo Tautų pavasario vykusio 1848 metais. Ei, Norman Davies net apie lenkus rašydamas atvirai rašo, kad tai buvo kitų tautų pavasaris, net ne buvusio Žečpospolitos regiono. Aš, ir ne tik aš, bet tikri istorikai žino, kad tautinis atgimimas tegalėjo prasidėti tik po 1863 metų, kai lietuviškai nusiteikusi smulkioji bajorija suprato ryšių su Lenkija beprasmišką. Lietuvoje apie tai nemėgstama rašyti. Glorifikuojamas 1863 metų sukilimas, kai pats mačiau sukilėliai Lietuvoje turėjo kardus su įrašu „Boże, coś Polskę”… Pats Józef Piłsudski yra pastebėjęs, kad žemaičiai net dalyvavo sukilime, net nemokėdami lenkiškai. Tai va yra žinomi tikrieji tautinio atgimimo pradininkai, bet jų vardai yra specialiai… Skaityti daugiau »
Daukšos Postilė yra lenkiškos, Vujeko, Postilės vertimas į lietuvių kalbą. O Postilės prakalba yra originali Daukšos, parašyta lenkiškai, nes skirta nutautėjusiai Lietuvos aukštuomenei: ,,Mikalojus Daukša PRAKALBA Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ Man, norinčiam, gerbiamas ir mielas Skaitytojau, ką nors gera savo tėvų šaliai padaryti ar kuo nors jai pagelbėti, atiteko ir mano luomui priderantis, ir mūsų garsiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje paplitusiai Katalikų Bažnyčiai ne tik puikus ir didžiai malonus, bet ir labai reikalingas darbas: jau seniai kunigo Vujeko, mokyto teologo jėzuito, parašytus ir surinktus ir visiems katalikams didelę paslaugą teikiančius, į čekų ir vokiečių kalbas išverstus pamokslus į savąją, mūsų, lietuvių, kalbą išversti ir visiems skaitymui pateikti. Tikiuosi tuo savo darbu ir patarnavimu ne tik lietuvių Bažnyčiai, bet ir visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės… Skaityti daugiau »
..durniau,da karta klausiu…ar seniau,ar anksciau….nelaimeli,ar tavo cerepas veeeeza nors kiek….
Į praietį žiūrime iš dabarties. Latvių tautinio atgimimo pradžia iš tiesų siejama ne su 1855 metais, kaip rašo Butkus, o 1848 metais, kai Europoje vyko „tautų pavasaris”. Vokiečiai Livonijoje aktyviai sekė kas dėjosi, per juos tautinio judėjimo idėja pasiekė latvius. Tautinis lietuvių atgimimo pradžia laikoma 1883 metai, kai pradėta leisti „Auszra”. Tad, taip latvių tautinis judėjimas prasidėjo seniau žvelgiant iš dabarties. Jūs, „pamastyme” esate viso labo kvailys, užsiciklinęs kvailys, ieškantis tik prekabių.
….man truksta zodziu tavo bukumui apibudinti.Eik miegot,nedatiopa.Ryte vel pagalvok.Pasiklausk ko nors.
Jooooo,pas Jus čia aštru 🙂 🙂 :).Iš kitos pusės esu silpnas istorikas,tad smagu jūsų visų ginčus paskaityti….
Jūs ne tik durnius, bet ir išties protiškai atsilikęs, nes nesuvokiate skirtumo tarp žodžių „seniau” ir „vėliau”.
..nuo kretinizmo nepagysi,nelaimeli..
Kas yra buvęs VU ar netoli jo, žino, kaip Rimvydėlis nemėgsta baltiškumo.
Į praeitį reikia žiūrėti dabarties ir praeities akimis, ir praeities protu. Palyginti, lyginti ir sulyginti, atmesti netikrą, išgalvotą, apgaulingą – padaryti analizę, sintezę, žodžiu, rimtą išvadą, kitaip nesuprasi kas dabar vyksta ir kas galingųjų numatyta ateičiai – negalėsi apytiksliai spėti, kokia laukia mūsų ateitis kol kas iracionaliosios politikos, iracionaliosios filosofijos gniaužtuose? Kas mūsų laukia visuotinės politikos, vadinasi, ir jos kuriamos visuotinos istorijos perspektyvoje? Lietuvių galutinis nunykimas ar išlikimas? Ožkelytė pranašauja išnykimą ir niekas jai neduoda jokio atkirčio, o juk tai kas? Už tokį tvirtinimą ne „Lietuviu klausimu” susilauktų greit beldimo į duris, o dabar… Anksčiau vienas rašytojas puikiai aprašė „Sodybų tuštėjimo metą”, bet niekas nerašo, apie „Sodybų nunykimo metą”. Sodybas superka ne lietuviai. Milijardieriai iš kokių mums nelabai draugiškų šalelių… Skaityti daugiau »
Na, latviai tėra gana vėlai subaltėję finougrai – daugiausia lyviai – užtat, jiems visaip kaip arčiau estai. Tuo tarpu lietuviams artimiausi gudai (baltarusiai), kurie tėra daugiausia suslavėję baltai. Užtat, čia ta latvių-lietuvių brolybė ir tokia dirbtina, nes paremta tik filologija, o ne kultūra ir genetika.
Lyvių tik plotas apie Rygą. Visa kita – lietuviškos gentys. Patys estai yra baltų ir finougrų mišinys.
Na,tamsta neteisus dėl latvių kilmės,o apie pusantro šimto finougrų lyvių tebegyvena prie Kolkos rago. Latvius,juolab latgalius laikyti finougrų palikuonimis yra nemoksliška. Pagaliau baltų genčių -kuršių, sėlių, žiemgalių dalis sulietuvėjo, dalis sulatvėjo. Dėl baltarusių- taip, didelės dalies dabartinių baltarusių protėvių buvo lietuviai ir jotvingiai- prie pat Minsko yra vietovė Antaniški,kiek toliau Petriški, Skirmantava, Daunary, Dauguli , Gerveli ir pan. o dar aplink Gervėčius, Brėslauja tebegyvena autochtonai lietuviai.O latgaliai skiriasi nuo Kurzemės gyventojų,kaip šiaurės žemaičiai nuo rytų aukštaičių kupiškėnų.