Aplinkkeliai.lt, Bernardinai.lt
Vilniaus universiteto profesorius, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros vedėjas, filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis (g. 1959 m. Gargžduose) savo akademinį kelią pradėjo istorijos fakultete.
Po istorijos studijų pasirinko filosofiją, apgynė disertaciją „Filosofijos mokslas Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919–1939 metais“ . Žymiausios monografijos: „Postmodernizmas ir konservatizmas“, „Liberalizmo tapatumo problemos“, „Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas“, „Vertybių tironija ir politika“.
„Bandymas dabar ją [politiką] keisti ekonomika yra iš tikrųjų labai didelis eksperimentas, ir aš manau, kad šito dalyko negali pavykt vien tik dėl to, kad Aristotelis žino, jog žmogus yra politinis gyvūnas“, – sakė Alvydas Jokubaitis. Profesoriaus teigimu, politika kaip niekas kitas apima visas visuomenės gyvenimo sritis. Nors šiais laikais mėginama atskirti kultūrą, ekonomiką, politiką, religiją kaip atskirus sektorius, tikroji politikos prigimtis yra gilesnė.
Politiškumas, anot filosofo, yra ne konstruktas, jis visur, giliau nei kultūra, tačiau gali įgyti skirtingas politikos formas. Nors politinis patyrimas istoriškai kinta, jame yra politiškumo šerdis. Politika nėra susieta vien su institucijomis, iš esmės tai klausimas, kas yra žmogus, kas yra visuomenė. „Politika ne žaislas, ji susieta su gyvybės ir mirties klausimu“, – kalbėjo A Jokubaitis.
Paklaustas, kaip susidomėjo politine filosofija jis pasakojo, jog Krokuvoje iš bičiulio Bogdano Szlachtos teko išgirsti apie konservatizmo mąstytojais laikomus filosofus, tokius kaip Edmundas Burke’as, Josephas de Maistre’as, apie ultramontanizmą. Tai buvo nauja iš Tarybinės Lietuvos atvažiavusiam jaunam akademikui. Kaip siejasi filosofija ir politika? Juk filosofinis mąstymas yra individualus, laisvas, o politika nurodo į polį, ji telkia žmones arba nulemia konfliktą. Pasak profesoriaus, apie politiką kiekvienas turime nuomonę, tačiau filosofo užduotis – mesti iššūkį kasdieniam supratimui, tokią filosofinę perspektyvą į politiką atrado graikai. Visgi yra ir liūdnoji reikalo pusė: „Filosofas labai lengvai gali išmontuoti tai, kuo gyvena žmonės, bet surinkti paskui tą dalyką mums dažnai nepavyksta“, – sakė A. Jokubaitis.
Daugiau filosofo bei politologo minčių – pokalbyje su Virginijumi Gustu, dar bus galima išgirsti apie vertybių politinę reikšmę, liberalizmą ir mokslinį mąstymą, absoliutizmą, politikos estetizavimą, filosofiją ir mokslinį mąstymą, Romantizmo ir Apšvietos santykį, politiką ir postmodernizmą, šiuolaikines tendencijas politikos filosofijoje.
„Pokalbiai su filosofais“ – bendras Aplinkkelių, Meno avilio ir nepriklausomų kūrėjų sumanymas, kuriuo siekiama pristatyti ryškiausius dabarties Lietuvos filosofus bei supažindinti su aktualia, šiuolaikine Lietuvos filosofija. Pasak idėjos autorių, tekstas ilgą laiką buvo bene vienintelis plačiai prieinamas būdas susipažinti su filosofija, tačiau jame sunku įžvelgti gyvą, rašiusį žmogų, suprasti jį rašyti paskatinusius motyvus, juolab tekstas neišsaugo kalbėjimo stiliaus, intonacijų, tembro, ritmo, susimąstymo pauzių, kūno išraiškos ir kitų asmeninių raiškos bei prasmės kūrimo veiksnių. Būtent todėl jie pasirinko audiovizualinę formą, kuri leidžia atskleisti kiekvieno filosofo individualumą, jo interesų sritis, požiūrį į įvairias kultūros aktualijas, kurioms akademiškuose filosofų tekstuose dažnai tiesiog nelieka vietos.