Natalija Žukova | „Echo Moskvy“
Naujienas apie Krymo referendumą ir pusiasalio prijungimą prie Rusijos amerikiečių žiniasklaida sutiko ne su pasibaisėjimu, kaip kam nors atrodo Rusijoje, o greičiau susitaikiusi su faktu. USA Today rašo: „Krymo aneksija sukrėtė tarptautinę bendruomenę“. Tiesa, žurnalistas priduria, kad tai, kad Rusijos gyventojai palaiko referendumą, galbūt rodo, jog tokiuose veiksmuose esama logikos. Juk nepaisant sankcijų, Putino populiarumas Rusijoje tik padidėjo.
CNN tinklalapyje Timas Listeris Krymo atskyrimą nuo Ukrainos lygina su skyrybomis. Tačiau naujoje „santuokoje“ Krymui teks spręsti daug problemų. Pavyzdžiui, autorius mano, kad keblumų atsiras dėl sausumos sienų nebuvimo ir pusiasalio teritorijoje esančių ukrainiečių kariškių. Išlieka ir kitas svarbus klausimas – kokia valiuta naudosis Krymo gyventojai. Kaip jau buvo pareikšta, iki 2016 metų Krymo regionas turės dvi valiutas – rublį ir griviną. Viena vertus, grivinos vartojimas padės Krymo gyventojams išsaugoti santaupas, o jeigu tarptautinės sankcijos paveiktų vietos verslo būklę, tuomet čia prireiktų „įlieti“ rusiškos valiutos. Tačiau neaišku, kaip praktiškai visa tai padaryti, svarsto straipsnio autorius. Taip pat neaišku, kaip Krymui tiekti maistą, vandenį ir energetinius išteklius.
„Praeityje mes matėme kelis atsiskyrimus, – baigdamas straipsnį rašo T.Listeris, – pavyzdžiui, Čekijos ir Slovakijos atskyrimą 1993 metais. Bet visi jie buvo tarptautinių ekspertų kruopščiai parengti, o Krymas nuo Ukrainos buvo atplėštas netikėtai. Ir tokia integracija pareikalaus kur kas daugiau laiko ir lėšų.“
Jei CNN žurnalistas susimąsto apie praktinę dalyko pusę, tai liberaliomis pažiūromis garsėjantį respublikoną Roną Polą jaudina kitas klausimas: „Krymas atsiskyrė. Na ir kas?“, – šitaip jis pavadino savo straipsnį, kurį perspausdino USA Today.
„Juos galima palyginti su tokiomis šalimis ir regionais, kaip Škotija, Katalonija ir Venecija, – tvirtina Ronas Polas. – Ir visų trijų situacija nepatraukė tiek dėmesio“. Politikas mano, kad apsisprendimo teisė paremta tarptautiniais įstatymais ir nurodo JTO įstatų 1 straipsnį, tvirtinantį, jog „nacijų tarpusavio draugiškų santykių plėtojimas grindžiamas pagarba, lygiomis teisėmis ir žmonių apsisprendimu“.
R.Polas Krymo referendumą lygina su Iraku, kur rinkimų metu taip pat buvo amerikiečių kariuomenė, ir galiausiai retoriškai klausia: „Kodėl Irakas – „demokratijos triumfas”, o Krymas – ne?“ ir siūlo Jungtinėms Amerikos Valstijoms neteikti Ukrainai milijardų dolerių paramos.
Kitas respublikonas Mitas Romni taip pat nusprendė prisiminti Iraką. Ko straipsnio Wall Street Journal laikraštyje esminis teiginys vienas – dar sykį nurodyti Obamai jo nesėkmes pasaulio arenoje. M.Romni nuomone, nestabili padėtis Irake, Afganistane, Sirijoje, o dabar ir Kryme – visa tai veikiančio prezidento neryžtingos politikos pasekmės. „Svarbiausia – tai laikas, ir jis buvo prarastas“, – piktinasi buvęs kandidatas į JAV prezidentus.
Skirtingai nuo balsingų, tačiau tuščių M.Romni pareiškimų, buvęs JAV pasiuntinys Sovietų Sąjungoje (1987–1991 metais) Džekas Metlokas jaunesnysis leidinyje Time paskelbė detalų, jo manymu, būtinų veiksmų planą. Po Krymo prijungimo prie Rusijos, rašo D.Metlokas, Vakarų šalys turi atsisakyti aštrios kritikos ir susitelkti padėčiai Ukrainos teritorijoje stabilizuoti. D.Metlokas mano, kad neverta krimstis dėl Krymo netekimo – juk Ukrainai be pusiasalio bus lengviau negu su juo. „Niekas dar labiau nesusilpnina nacijos, kaip teritorija, kurios gyventojai nori tapti kitos šalies piliečiais“, – rašo buvęs pasiuntinys. D.Metlokas siūlo tolesnius žingsnius, jo manymu padėsiančius atstatyti susilpnėjusią Ukrainą.
Pirma, federalinio lygio apskritys turi tapti tiek pat nepriklausomomis, kaip valstijos JAV sudėtyje.
Antra, rusų kalbai turi būti suteiktas toks pat statusas, kaip ukrainiečių.
Ir pagaliau, Ukraina turi garantuoti, kad neprisijungs prie NATO ar kito karinio aljanso, į kurį neįeina Rusija.
Buvęs pasiuntinys kaip pavyzdį nurodo Suomiją, kuri susitaikė su 1939 metų teritorijų praradimais ir, siekdama neerzinti agresyvaus kaimyno, elgėsi pagal principą nyže travy, tyše vody (rusų posakis „žemiau už žolę, tyliau už vandenį“ -– Tiesos.lt). Vadovautis tokia pat taktika D.Metlokas siūlo ir Ukrainai. O Jungtinėms Valstijoms jis pataria „nesistengti vaidinti aktyvų vaidmenį, o prisidėti prie derybų ir šalių suartėjimo“.
Tuo tarpu New York Times analizuoja Rusijos ir JAV santykių ateitį. „Nuo Berlyno sienos griūties momento Rusija ir JAV kovojo už tai, kad Šaltojo karo laikų priešpriešą pakeistų nauja bendradarbiavimo forma“, – rašo žurnalistas Piteris Beikeris, manantis, jog vakar pasibaigė 25 metus trukęs konstruktyvaus dialogo tarp mūsų šalių periodas. P.Beikeris mano, kad konfliktas brendo palaipsniui – nuo Putino perrinkimo 2012 metais momento – ir dabar pasiekė savo viršūnę. „Žinoma, tai – ne naujas Šaltasis karas, tačiau akivaizdus atšalimas“, – papildo P.Beikeris.