echo.msk.ru | aillarionov.livejournal.com
Trumpame (mažiau nei septynių minučių trukmės) interviu, duotame Faridui Zakarijai (CNN), Barakas Obama įsigudrino kelis kartus pademonstruoti savo pribloškiantį, nekaltai naivų nesusivokimą apie Rusijos-Ukrainos karo frontuose vykstančius tikruosius įvykius, mūsų akyse peraugančius į Ketvirtąjį pasaulinį karą.
Pagrindinės Obamos tezės:
1. Nostalgiškai švelnus liūdesys, prisiminus apie meilius pasisėdėjimus su Medvedevu.
2. Putino įvykdytas Krymo užgrobimas ir aneksija – tai ne strateginio „Didžiojo plano“ įgyvendinimas, o pasekmė improvizacijos, kurios Putinas ėmėsi, nes susikrimto dėl Kijevo Maidano.
3. Vakarų įvestos sankcijos silpnina Rusijos ekonomiką.
4. Pasirengęs „Didžiajam Sandoriui“ su Putinu, tik problema ta, jog Putinas sako viena, daro kita, o šiaip, žinoma, …
5. Porošenka ir Jaceniukas ėmėsi rimtų reformų.
6. Ir toliau vykdysiu tą pačią „dvigubą“ (iš tiesų – trigubą) politiką:
– spaudimo Rusijai didinimas;
– Ukrainos palaikymas;
– nuolatinės pastangos, padėsiančios Putinui išsaugoti landą diplomatiniam sprendimui („Didysis Sandoris“ su Putinu).
7. Čia pat pripažino, kad ši politika neefektyvi, kad jos rezultatyvumo atžvilgiu jis nenusiteikęs „be galo optimistiškai“. Tačiau vis dėlto tikisi, jog Putinas kada nors pakeis savo poziciją.
Galima numanyti, kas yra pagrindinis tokių pasibaisėtinai naivių požiūrių šaltinis. Bet kas jis bebūtų, reikalai labai prasti, kuomet svarbiausiose šalyse pagrindines pozicijas užima asmenys, ne tik nesusivokiantys apie įvykius aplinkiniame pasaulyje, bet ir totaliai nesugebantys išmokti elementarių pamokų.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas