Visi sergantys psichinėmis ar kitomis ligomis minimum nusipelno žmogiškos užuojautos.
Aspergerio sindromas be kitų turi šiuos požymius: kitų žmonių lūkesčių ar jų poelgių priežasčių nesupratimas ir emocinio ryšio deficitas bei sunkumai bendraujant su žmonėmis.
Politiko atveju kyla pagrįstas klausimas: kodėl politikas, turintis sindromą su tokiomis savybėmis, tampa politinės reformos iniciatoriumi ir realizuotoju šeimos, tėvų, vaikų santykių sferoje? Srityje, kurioje itin svarbus žmonių poelgių, jų motyvų supratimas. Empatijos turėjimas, tėvų-vaikų emocinio ryšio suvokimas.
Ir apskritai, ar rinkėjai neturėjo to žinoti prieš rinkimus?
Nereikia suvulgarinti tokių klausimų, tačiau viešos politikos klausimus, liečiančius praktiškai visus piliečius ir dar tokiose intymiose srityse kaip tėvų-vaikų santykiai, turėtų svarstyti aukščiausios ir nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Ir dar. Niekas čia nenori nuteisti ar nurašyti žmonių dėl psichinės ligos ar sindromų. Bet politikui yra keliami žymiai aukštesni standartai, nes jo sprendimai ar inciatyvos įtakoja visos visuomenės gyvenimą.
Šiuo konkrečiu atveju, „reforma“ pasižymėjo anti-empatiškais, prieš natūralius šeimos ryšius nukreiptu įstatymu ir praktika (pagal norvegišką modelį): tėvų kaltumo prezumpcija, tėvų atkirtimas nuo vaikų, indoktrinacija per „pagalbos kursus“, Vaiko teisių apsaugos institucijos melas inicijuojant feikines bylas tėvams (Kručinskų atvejis) ir t.t. Visiškas nesuvokimas tėvų-vaikų ryšio ir jo ardymas.
Norvegijoje yra dar baisesnių atvejų, kas rodo sistemos atnžmogiškumą. Ir viso to smaigalyje Lietuvoje buvo ši politikė.
Kadaise Haroldas Laswellas rašė, kad politikų psichinės ir psichologinės motyvacijos/traumos neabejotinai formuoja jų politinę veiklą.
Ritos Miliūtės interviu su politike rasite ČIA.
Beje, pirmąkart jis buvo paskelbtas pavadinimu „Dovilė Šakalienė: Kartais jaučiuosi kalta, kad daugeliui per karantiną sunku, o man kaip tik patogu“. Kilus, švelniai tariant, šurmuliui pavadinimas pakeistas „Šakalienė apie tai, kaip atrodo gyvenimas su Aspergerio sindromu“.