Andrius Kubilius: Gyvenimas yra gražus!

Siūlome susipažinti su TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus, nusprendusio perleisti partijos lyderio postą Gabrieliui Landsbergiui, kalba, pasakyta šį šeštadienį Kaune vykstančiame partijos tarybos posėdyje.

Pirma, šiandien visą savo kalbą noriu apibendrinti vienu žodžiu – nebijokime!

Antras dalykas, kurį noriu pasakyti, yra tai, kad verta nebijoti pripažinti, jog gyvenimas yra įdomus ir iš esmės yra gražus. Todėl daugiau džiaukimės ir daugiau šypsokimės. Ta taikau ypač sau. Trečias dalykas – man gyvenimas įrodė, kad verta nebijoti pagirti šalia esantį, net jeigu ir nėra labai už ką.

Todėl, pirmiausia, nebijokime padėkoti visiems savo bendražygiams už rinkimų rezultatus. Kur pasisekė, kur nepasisekė – visi žinome, bet visi dirbome, stengėmės ir todėl – nuoširdus ačiū. Išvadas, ką reikia taisyti, ką reikia gerinti, ką reikia stiprinti, – pasidarysime savo ruožtu, bet šiandien tiesiog paspauskime vienas kitam ranką ir pasakykime vyrišką (ar moterišką) tylu „ačiū“. Ir kiekvienas sau tyliai pasakykime: betgi aš asmeniškai galėjau daugiau padaryti ir daugiau prisidėti prie bendro rezultato.

Ačiū ir už tokią išpažintį. Aš savo išpažintį pats sau pasidariau šiek tiek anksčiau ir apie tai garsiai paskelbiau. Dar kartą to paties šiandien garsiai neskelbsiu. Tačiau noriu vėlgi asmeniškai visiems padėkoti.

Ačiū už tai, kad buvome kartu paskutinius 12 metų. Ačiū už visus 25 metus. Dar kartą sveikinu visus su Kovo 11-osios 25-mečiu.

O šiandien nebijokime ir drąsiai ženkime į sekantį 25-metį. Mes buvome ir esame partija, kuri per nepriklausomos Lietuvos pirmąjį 25-metį nebijojome ir brėžėme didele dalį Lietuvos strateginės politines trajektorijos: ar būdami valdžioje, ar būdami opozicijoje. Tą patį turėsime daryti ir per sekantį 25-metį: nebijoti ir brėžti Lietuvos strateginės darbotvarkės trajektoriją.

Todėl šiandien labai svarbu suvokti, kad Lietuva, o tuo pačiu ir mes, esame ant naujos darbotvarkės slenksčio, kad sekantis Seimas užbaigs II-jį XXI amžiaus dešimtmetį, kad šiandien Lietuvos visuomenė kvėpuoja kitokiu oru, nei kvėpavo 1990-aisiais.

Todėl ir sakau labai paprastai – nebijokime įsileisti šviežio oro. Nebijokime įsileisti šviežio oro į partijos gyvenimą, į valstybės gyvenimą. Nebijokime atverti duris ir langus naujai kartai, naujai bangai, naujai energijai, naujam žygiui, naujoms idėjoms.

Tai nereiškia, kad turime nuklysti nuo kelio, kurį brėžėme nuo pat 1990-ųjų, kai sakėme, kad mūsų svarbiausias tikslas – sugrąžinti Lietuvą į ten, iš kur ji buvo išplėšta 50-ties metų Sovietų okupacijos, kai sakėme, kad turime greičiau sugrįžti į savo namus Europoje. Ši kelionė vis dar tęsiasi, bet joje ateina naujas etapas, naujas 25-metis, kuriame naujoji nepriklausomos Lietuvos karta turi imtis atsakomybės ant savo pečių tęsti mūsų pradėtą žygį. Ir mes turime to nebijoti taip, kaip to nebijojome tada, kai Sąjūdžio metais pradėjome šį žygį.

Todėl ir sakau – nebijokime atidaryti langus pavasario gaiviam vėjui. Nebijokime skersvėjų – tegul išpučia šiek tiek užsistovėjusį orą. Tegul pravalo smulkių nuoskaudų, užgautų ambicijų, tarpusavio pasipykimų ir smulkių intrigėlių tvaiką mūsų bendruomenėje.

Nuo pat 2003 metų, kai tapau partijos pirmininku, mačiau svarbią užduotį mums patiems keistis ir atsinaujinti kartu su greitai besikeičiančiu gyvenimu ir su naujais iššūkiais: atsinaujinti idėjomis ir programomis, atsinaujinti žmonėmis, kurie būtų pajėgūs tas programas įgyvendinti. Todėl rūpinausi, kad mes būtume pirmeiviais siekiant, kad Lietuvos ekonomika būtų inovatyvi, kad plėtotųsi konkurencinga žinių ekonomika, kad modernizuotųsi mūsų universitetai, kad išvaduotume ir modernizuotume savo energetika. Tam reikėjo ir centro dešiniųjų konsolidacijos ir reikėjo plataus supratimo, kiek svarbi yra moderni dešinioji socialinė ir šeimos politika. Išlikome nuoseklūs Rusijos grėsmių stabdytojai ne tik Lietuvos viduje, bet ir plačiuose Rytų ir Vakarų frontuose. Visa tai reikalavo specifinės patirties, jaunatviškos energijos, gebėjimo matyti Lietuvos reikalus žymiai platesniame kontekste.

Šiandien matau, kaip gal per lėtai, bet plėtojasi mūsų svarbiausios idėjos sekančiam 25-iui: kurti konkurencingą ir inovatyvią ekonomiką; rūpintis regionais ir europietiškos gerovės plėtra visoje Lietuvoje, ne tik didmiesčiuose; skatinti europietiškos saugumo erdvės plėtrą į rytus nuo mūsų bei spartinti mūsų svarbiausių infrastruktūrų integraciją su europinėmis infrastruktūromis. Šias naujas ilgalaikes programas Lietuvai nuosekliai vystome. Jų tolesnei plėtrai vėl reikia ne tik idėjinio, bet ir žmogiško atsinaujinimo.

Pastovaus atsinaujinimo poreikį visą laiką supratau kaip pastovų imperatyvą mūsų veiklai. Tai nereiškė, kad nevertinau vyresnių ar turinčių daugiau patirties Seimo darbe. Tai reiškė, jog labai gerai supratau, kad stagnacija yra pavojinga ir valstybei, ir mūsų bendruomenei.

Dėjau daug pastangų, kad atsinaujintų partijos idėjos, partijos veikla, partijos vadyba, partijos sekretoriatas. Tikrai matau daug gerų pokyčių. Džiaugiuosi atsinaujinimu skyriuose ir jų sėkme. Tačiau kartu turiu prisipažinti, kad jaučiu, jog nepavyko to atsinaujinimo struktūriškai įgyvendinti partijos vadovaujančiuose lygmenyse. Čia tapome šiek tiek uždaroka, mažai besikeičiančia bendruomene, kartais nebepajėgiančia skubėti kartu su gyvenimu ir su naujų idėjų poreikiu. Todėl ir nutariau, kad vienintelis kelias tokioms permainoms įgyvendinti yra man asmeniškai parodyti atsinaujinimo pavyzdį. Ir tuo pačiu sudaryti galimybes vadovybei realiai atsinaujinti ir idėjomis, ir žmonėmis.

Štai todėl šiandien ir sakau – nebijokime pasitikėti naująja karta. To reikia Lietuvai, to reikia mums. Vyresni visada baiminasi, kad jaunimas dar nesubrendęs, kad nepaveš, gal pasiklys, gal nepatyręs, gal neturi autoriteto, gal per anksti kvėpuoja į nugarą. Bet Sąjūdžio metais mes visi buvome nepatyrę. Tik Brazauskas sakė, kad jis yra patyręs. Ir nieko, mes neišsigandome, ėmėmės darbų ir padarėme.

Ir dabar kviečiu nebijoti. Nebijoti naujos kartos ir naujos bangos, naujų idėjų, naujų iniciatyvų, naujų žmonių bangos. Nesakau, kad vyresni esame niekam nebetinkami. Man jau 58-eri. Tikrai dar nesijaučiu senas. Ir dar nesiruošiu į pensiją. Bet esu įsitikinęs, kad dabar, o ne po 2 metų reikia suteikti pasitikėjimą naujai kartai.

Mums reikia lyderio ne tik geresniam partijos veiklos administravimui, mums reikia lyderio, galinčio naujus rinkėjus patraukti naujomis idėjomis ir naujais telkiamais žmonėmis. Todėl ir kviečiu jau dabar suteikti atsakomybę naujai kartai ir rinktis iš naujos kartos. Turime ne vieną stiprų naujos kartos lyderį ir kandidatą į partijos pirmininkus. Yra iš ko rinktis.

Jūs žinote mano pasirinkimą ir mano siūlymą. Aš žinau, kodėl aš padariau tokį pasirinkimą – nes matau stipraus lyderio potencialą: gebėjimą telkti, gebėjimą generuoti ir realizuoti naujas idėjas, ir gebėjimą bei patirtį veikti tarptautinėje erdvėje. O ši patirtis būsimajam pirmininkui yra svarbesnė nei kokia nors mūsų kiemo ar mūsų koridorių patirtis. Matau ir tinkamas žmogiškas savybes. Visos šios savybės yra išskirtinės ir tai man leido daryti drąsų ir racionalų pasirinkimą. Todėl baigdamas ir sakau – nebijokime! Nebijokime jau šiandien pasirinkti ateitį ir nebijokime drąsiai stoti į bendrą žygį su naujos kartos lyderiu. Ir tai darydami, nebijokime šypsotis!

Su artėjančiomis šventomis Velykomis!!!

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
14 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Raigerdas

Tipiška komunistinė demagogija, tik vietoj TSRS, dabar Kubilius sako apie ES. Sunku net patikėti, kad net po 25 metų dar atsiranda tokių mamutų, kurie TSRS laikais triūbydavo savo demagogiją. Pirmiausia, ko nesugeba padaryti vis dar mamutų laikais gyvenantis Kubilius, tai įleisti šviežio oro į savo mąstymą. Matyt, ten viskas taip aklinai yra užkoncervuota, kad šviežias oras ten nepateks iki pat Kubiliaus mirties. Kubilius peza, kad jis, neva, pats sau padarė išpažintį, ko praktiškai neįmanoma padaryti. Štai jo žodžiai: „Aš savo išpažintį pats sau pasidariau šiek tiek anksčiau ir apie tai garsiai paskelbiau”. Jūs tik pažiūrėkite, kaip Kubilius įžūliai kabina makaronus savo bendrapartiečiams. Paimkime ir išsiaiškinkime, kas yra išpažintis:”Išpažintis – žodinis nuodėmių išpažinimas, paprastai atliekamas tarp keturių akių. Asmuo, kuris priima… Skaityti daugiau »

Kubilius

per savo vadovavimą tiek pribezdėjo, kad neužteks visos atmosferos šviežo oro.
Užkast jį reikia su visais jo bezdalais.

Močiutė

Varganos Kubiliaus pastangos užkalbėti skaudantį dantį. Kaip prie Brėžniavo.

Liūdna,kai

provincijoje skausminga bedarbystė,žmonės tiesiog veržiasi dirbti ir nėra ką.

Jurbarke

laimėjo mero rinkimus nepriklausomas kandidatas.Žmonės jį vertina,jo vaikai išlavinti,groja ,jis gieda bažnyčios chore.Sąžiningas žmogus.Pro tokius neturėtų praeiti Lietuvos Sąrašas.

nebijokime

nebijokime tapti pederastais – tai yra gražu, kai tave tratina
nebijokime, jei mūsų vaikus tratina pedofilai
nebijokime eutanazijos ir patys būkim pirmieji
nebijokime aukštų šildymo kainų – mūsų šeimininkai nusipelnė gyventi geriau
nebijokime emigracijos ir savižudybių – privežime rusakalbių
nebijokime atskirties – vargšai lietuviai greičiau išmirs
nebijokime praskolintos Lietuvos – komunistai nori gerai gyventi
nebijokime polikarpovnos melo – ir taip visi mus durniais laiko

nedidelis patikslinimas

gyvenimas (prie lovio) yra grazus.

Tikrai

skęstantis griebiasi ir šiaudo… Nei juoktis, nei verkti.

gudi giria

Kas man is tos laimes,jei visi liudes……..

Kubiliui

Kubiliui tinka gražus titulas -Misteris Krizius.Imkite,Kubiliau,drąsiai sau nešiokite ir nebijokite.

Kugiliau ar nuo tavo "darbų" gyvenimas pagražėjo

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius suskaičiavo Vyriausybės darbų „Top 10”, bandydamas parodyti, kad valdžia nieko nenuveikė. Pats ponas Andrius būdamas premjeru nuveikė labai daug. „Vakaro žinios” sudarė svarbiausių jo darbų dešimtuką. 1) 2009-2012 m., kol šalį valdė gerb. Kubilius, iš Lietuvos emigravo 220 418 žmonių. 2) Valstybės skola per šį laiką išaugo nuo 17,37 litų iki 46,58 mlrd. litų. 3) Bedarbių skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 121,3 tūkst. iki 210,2 tūkst. 4) Mokesčių sistema per vieną naktį buvo sujaukta taip, kad kažin ar pats ponas Andrius viską suprato. 5) Senjorams buvo sumažintos pensijos. Atgauti prarastų pinigų pensininkai negali iki šiol. Nusavindamas “sunkiu” Lietuvai laikotarpiu A. Kubilius su vyr buhaltere Šimonyte surado milijonus lėšų “ konsultacijoms”. Seimo laikinoji tyrimų komisija, vadovaujama A.Skardžiaus, nustatė,… Skaityti daugiau »

ha ha

nu tikras poetas! 🙂
tik „nebijokite” reiktų pakeisti į „nebūkite žiopliais”.

Raigerdas

Čia vienas komentatorius išvardino A. Kubiliaus iššvaistytus milijonus. Faktiškai jis turėtų būti teisiamas. Bet jo dabar neteis. Bet ir fašistinę Hitlerio vyriausybę niekas iš karto neteisė. Bet kai kurie naciai teisiami net iki pat šiandien. Tad po kiek dešimtemčių bus teisiamas A. Kubilius?
Jeigu koncervatoriai nieko nedarys dėl šitų padarytų nuostolių, tai prieš kiekvienus rinkimus, reikia platinti šitą „Vakaro žinių” sudarytą svarbiausių jo darbų dešimtuką. Kur tik bus koncervatorių kandidatas, ten reikia paltinti šituos A. Kubiliaus nuopelnus-nuostolius Lietuvai ir jos žmonėms.

teisus komunistas Raigerdas

jei šuo apkandžiojo – reikia bausti šunį.
šuniuko kubiliaus šeimininkai komunistai visada buvo, yra ir bus teisūs – niekas jų nebaudė už 100 mln nužudytų žmonių, už 2 mljrd. suluošintų žmonių likimus.

14
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top