Bernardinai.lt
Didmiesčiai be intrigos
Antrasis rinkimų turas nepateikė ryškesnių staigmenų. Didžiausia intriga turėjo būti Vilniuje bei Kaune, kur buvusieji merai įnirtingai kabinosi į kiekvieną šiaudą. Abu patyrė skaudžią nesėkmę. Pasirinkta agresyvi taktika antrajame rinkimų ture nepasiteisino. Kita vertus, abu merai suprato, kad šis pralaimėjimas gali ilgam juos išsviesti iš Lietuvos politinio gyvenimo elito. Vargu ar po ketverių metų TS-LKD vėl kels Andriaus Kupčinsko kandidatūrą, nebent jo politiniai talentai išsiskleistų, darbuojantis opozicijoje.
Keblioje situacijoje atsidūrė ir Artūras Zuokas. Aišku, jis gali pretenduoti į opozicijos lyderius Vilniuje, tačiau, kaip jis pats pripažino, buvimas opozicijoje jam niekada neimponavo. Jo politinių manevrų laisvę riboja ir tai, kad jis šiuose rinkimuose ne konkuravo, bet iš esmės kariavo ir labiausiai su naujuoju Vilniaus meru.
Vienintelis didesnio miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas gali džiaugtis gavęs rinkėjų patvirtinimą, kad dirbo prasmingai. Jis aiškia persvara nugalėjo jaunąją TS-LKD atstovę Agnę Bilotaitę. Pastarosios pralaimėjimas tikrai nestebina. Kiek keista tai, jog ji taip pat pasirinko agresyvią taktiką ir tikėjosi diskredituoti populiarų merą, nors tarsi kur kas prasmingiau buvo investuoti į ateitį, ruošiantis patraukti V. Grubliausko rėmėjus ne kaip jo oponentei, o kaip esą kūrybiškai jo darbų tęsėjai.
Panevėžio gyventojai patvirtino, jog nepartinio architekto Ryčio Račkausko palaikymas pirmajame ture nebuvo trumpalaikis kaprizas. R. Račkauskas tiesiog sutriuškino Tėvynės sąjungos kandidatą Maurikijų Grėbliūną ir dabar naujojo mero laukia labai sudėtingas uždavinys – nenuvilti juo pasitikėjusių miesto gyventojų.
Šiauliuose galima buvo tikėtis kiek įnirtingesnės kovos. V. Simulikas prieš antrąjį turą buvo nusiteikęs ryžtingai, tačiau buvo visiškai sutriuškintas Artūro Visocko. Tai reiškia, jog ir šis miestas atveria visai naują politinį puslapį, kuriame ryškiausiomis raidėmis rašys nepartiniai politikai.
Nepartinių pergalės
Viena svarbiausių šių pirmųjų tiesioginių mero rinkimų išdava – tai, kad Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir Jurbarkas turės nepartinius merus. Teko girdėti labai piktų politikos senbuvių komentarų šia tema, tačiau man šis faktas kaip tik suteikia vilties, kad galima tikėtis visos partinės sistemos transformacijos.
Tiesa, iš karto dera pabrėžti, kad Kauno atvejis kiek kitoks. Kaune partinį politiką keičia verslininkas, kuris visuomeninį judėjimą sukūrė kaip įrankį rinkimams. Šiuo atveju absurdiška kalbėti apie kokį nors partinės sistemos atsinaujinimą iš apačios.
Save išsikėlusio Skirmanto Mockevičiaus pergalė Jurbarke džiugina ir kartu stebina. Po pirmojo turo atrodė, kad šiam nepartiniam pretendentui į merus gali pritrūkti politinio svorio, tačiau jis puikiai susitvarkė su užduotimi ir nugalėjo konkurentą liberalą.
Zarasiškiai Daivai Kelečienei nepavyko pasekti S. Mockevičiaus pavyzdžiu. Tiesa, ją sunku vadinti nepartine kandidate, veikiau tiktų naujadaras po-partinė kandidatė (jis taip pat puikiai tinka Šiauliuose kandidatavusiam V. Simulikui).
Įdomu, kiek nepartiniai merai bendradarbiaus tarpusavyje. Dar vienas įdomus dalykas – ar jie netrukus netaps kurios nors partijos vietinio skyriaus vadovais. Taip pat su didžiausiu nekantrumu laukiu, kaip atrodys valdančioji koalicija Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Socialdemokratų kartėlis
Nenustebino gana silpnas socialdemokratų kandidatų pasirodymas antrajame ture. Praktiškai visos politinės dvikovos, kuriose socialdemokratai atsilikinėjo po pirmojo turo, baigėsi jų nesėkme.
Tiesa, socialdemokratai ir toliau dominuos Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Rokiškio, Tauragės, Telšių, Zarasų rajonus. Pridėjus tuos, kurie nugalėjo jau pirmajame ture, galima konstatuoti, kad didžiausia teritorija savivaldybė, kurioje dominuos socialdemokratai – Marijampolė.
Jau vien tai, kad socialdemokratai prarado įtaką Šiaulių ir Alytaus miestuose, o jų pozicijos labai susilpnėjo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje, apkartina džiaugsmą šiaip neblogai pasibaigusiais Savivaldos rinkimais. Sutinku, kad galėjo būti ir blogiau. Kita vertus, šios partijos pirmininkas tikrai negali ramia širdimi laukti Seimo rinkimų. Net ir po to, kai ir toliau ryškėja Darbo partijos pabaigos pradžia.
Darbiečiams ir tvarkiečiams išbandymų metas
Tiek darbiečiai, tiek partija „Tvarka ir teisingumas“ didžiausią smūgį gavo pirmajame ture. Net ir viską laimėję antrajame, šios partijos nebūtų galėjusios kalbėti apie sėkmę rinkimuose.
Beje, atrodė, kad sėkmė bent kažkiek atsisuka veidu Viktoro Uspakich partijai. Jos kandidatai laimėjo Ukmergės, Švenčionių, Širvintų, Raseinių rajonuose. Tačiau visa tai nublanko prieš didžiausią antrojo turo sensaciją – darbietės Nijolės Naujokienės pralaimėjimą šios partijos bastione – Kėdainių rajone. Prisipažįstu, netikėjau, kad Laisvės sąjungos kandidatas Saulius Grinkevičius gali nugalėti šiame rajone. Pirmajame ture N. Naujokienei trūko itin mažai balsų iki pergalės. Atrodė, kad antrasis turas tėra formalumas. Dabar jau galima sakyti, kad krito Darbo partijos citadelė, ir laukti ryžtingų V. Uspakicho sprendimų.
Tvarkiečiai išsaugojo savąją politinę citadelę – Pamario kraštą. Ši partija turės merus Šilutėje bei Šilalėje. Tačiau tuo pat metu skaudus pralaimėjimas patirtas Telšiuose. Ši partija nebekontroliuos nė vienos didesnės savivaldybės ir turi rimtai sukrusti, jei nori per kitų metų Seimo rinkimus peržengti penkių procentų barjerą.
Tėvynės sąjunga: debesuota su pragiedruliais
Didžiausias šios partijos sukrėtimas – pralaimėjimas Kaune, kurio iki paskutinės minutes dar tikėtasi išvengti. Neturėtų įkvėpti optimizmo ir tai, kad A. Bilotaitei nepavyko rimčiau pasipriešinti dabartiniam Klaipėdos merui, o M. Grėbliūnas beviltiškai pralaimėjo Panevėžyje. Sunkiu smūgiu galima vadinti ir Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus pralaimėjimą.
Kita vertus, galima kalbėti ir apie politinius pragiedrulius. Pavyzdžiui, užtikrinta pergalė Kupiškyje, Skuode, Kretingoje, Radviliškyje. Sudėtingoje kovoje pavyko atsilaikyti Alytaus rajono merui Algimantui Vrubliauskui, svarbią pergalę iškovojo jaunas politikas Vytenis Tomkus Kaišiadorių rajone.
Tai, kad, nepaisant vidinių rietenų dalyje skyrių ir partijos vadovybėje, TS-LKD išlaiko didelį politinį potencialą, nekelia abejonių. Tačiau garantijų, kad vėjas tikrai išblaškys politinius debesis, tikrai nėra. Labai daug kas priklausys ir nuo pasirinktos TS-LKD politinės taktikos, ruošiantis Seimo rinkimams.
Liberalų sąjūdžio triumfas
Prieš ketverius metus būtų pakakę liberalų pergalės Vilniuje bei Klaipėdoje, jog partijos pasirodymas rinkimuose būtų vertinamas teigiamai. Dabar galima teigti, kad Liberalų sąjūdis įsitvirtina kaip viena svarbiausių politinių partijų Lietuvoje.
Įspūdingą ir simbolišką pergalę liberalai iškovojo Anykščiuose, į kurį politinį peizažą įsiveržė kaip viesulas. LRS pavyko išlaikyti merą Elektrėnuose, nugalėti sudėtingoje kovoje Joniškyje. Svarbias pergales ši partija iškovojo Plungėje ir Varėnoje.
Akivaizdu, kad po šių rinkimų Liberalų sąjūdis gerokai pakėlė politinių ambicijų kartelę ir dabar galvoja ne apie tai, kaip peržengti penkių procentų barjerą Seimo rinkimuose, bet apie tai, kaip gauti tiek balsų, jog galima būtų tikėtis patekti į valdančiąją koaliciją.
P.S. Rinkimai baigėsi, politikai jau ruošiasi naujiems rinkimams. Šiuo metu galima kalbėti apie tris didžiausias intrigas:
– kokią politinę kariauną Seimo rinkimams yra pasiryžęs mobilizuoti Naglis Puteikis;
– kaip baigsis TS-LKD pirmininko rinkimai;
– ar artimiausiu metu Darbo partija nepasitrauks iš valdančiosios koalicijos ir nebandys tapti ryškia opozicine jėga.
