Rinkimų rezultatai netapo staigmena. Tačiau aiškumo tapo daugiau. Neteko girdėti, kad kas nors būtų abejojęs, jog pirmoji vieta atiteks Daliai Grybauskaitei. Jai svarbiausia buvo išvengti antrojo turo. Nepavyko, nors ir sugebėjo daugiau nei tris kartus aplenkti savo konkurentą antrajame ture. Ji ir toliau išlieka rinkimų favorite, nors lengva antrajame ture tikrai nebus. Prisiminkime, kaip K. Prunskienė vos nepavogė tarsi garantuotos V. Adamkaus pergalės.
Didžiausiais rinkimų nevykėliais tenka įvardinti Artūrą Paulauską, Bronį Ropę ir Artūrą Zuoką.
Didžiules lėšas metęs A. Paulauskas trečią kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir guodė save, jog jau atėjo jo metas. Jis pasirinko agresyvią taktiką, kritikavo ne tik D. Grybauskaitę, bet ir kitus kandidatus. Bent jau antras turas turėjo reikšti rimtą pretenziją perimti vadovavimą Darbo partijai ir susigrąžintą politinę įtaką. Tačiau pralaimėjimas Z. Balčyčiui reiškia, kad visos politinės svajos buvo išsklaidytos ir dabar tenka žvelgti į nemalonią tikrovę. Teks likti Seime, vadovauti komitetui, tačiau visi įsitikinome, kad jis bando įgelti, tačiau jo niekas nebebijo. Net nėra aišku, kiek jo įdirbis per rinkimų kampaniją padės Darbo partijai Europos Parlamento rinkimuose. Gal todėl vienoje iš laidų, jau skaičiuojant balsus, jis atkakliai kartojo, kad būtinai pateks į antrąjį turą.
Po to, kai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pajuto žmonių palaikymą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, jų kandidatui B. Ropei buvo prognozuojama mažiausiai ketvirta vieta, o optimistiškiausi jo simpatikai kalbėjo net apie galimybę užimti antrą vietą. Tačiau tenka tenkintis priešpaskutine vieta. (Kai rašau šį straipsnį dar nėra suskaičiuoti visi miestų rezultatai, tad gali būti, kad A. Zuokui galiausiai pavyks aplenkti B. Ropę) Nerimą B. Ropei ir jo atstovaujamai partijai turėtų kelti ir tai, jog net pakartojus tokį rezultatą per Europos Parlamento rinkimus, apie atstovus EP tektų pamiršti.
Dar liūdniau turėtų būti Vilniaus merui Artūrui Zuokui. Jei neklystu, tai pirmieji rinkimai, kuriuose Vilniaus meras liko paskutinis (ar priešpaskutinis). Abejoju, ar autsaiderio etiketė jam padės per kitąmet vykstančius Savivaldos rinkimus. Tiesa, jis gali guostis, kad Vilniuje pasirodė geriau nei kitur, tačiau, jei Bronis Ropė sugebėjo bent jau savame krašte – Ignalinos rajone – nugalėti kitus konkurentus, tai A. Zuokas ir Vilniuje atrodė tik vidutiniokas.
Didžiausiais laimėtojais drįstu vadinti Zigmantą Balčytį ir Naglį Puteikį.
Nors Z. Balčyčio rinkimų kampanija buvo vadinama nuobodžia, jis kritikuotas už per didelį atsargumą, tačiau jis galėtų pacituoti vieną geriausių futbolo trenerių J. Mourinho, kuris į kritiką dėl gynybinio futbolo atsakė, kad galiausiai visi atsimena tik galutinį rezultatą. Kita vertus, netiesa, kad Z. Balčyčio rinkimų kampanija buvo pasyvi. Jis daugiau nei bet kuris kitas kandidatas skyrė dėmesio televizinei reklamai, vaizdinei agitacijai. Regis, pasitvirtino ir jo mandagi taktika, pateikiant save kaip taikdarį.
Sunku pasakyti, kokią taktiką Z. Balčyčio rinkimų štabas pasirinks antrajame ture, tačiau tarpinė pergalė (patekimas į antrąjį turą) labai svarbus ir dar padidina socialdemokratų galimybes Europos Parlamento rinkimuose. Jei per artimiausias savaites socialdemokratai nepadarys grubių klaidų, jie gali tikėtis mažiausiai keturių (o gal net daugiau) mandatų EP.
Naglis Puteikis įrodė, kad ilgą laiką jo politinis potencialas nebuvo deramai įvertintas. Nors kai kurie politikos komentatoriai tikrai gerą N. Puteikio rezultatą bandė aiškinti, kad jis paprasčiausiai patraukė protesto elektorato balsus, tačiau tai nėra tiesa. Dėl šių balsų konkuravo tiek A. Paulauskas, tiek B. Ropė, tiek A. Zuokas. Nepamirškime ir neįtikėtiną faktą, kad N. Puteikio rinkimų biudžetas tebuvo 16 tūkstančių litų. Nepaisant to, politikas įrodė, kad galima pasiekti puikų rezultatą net praktiškai be jokio biudžeto. Teko girdėti sakant, kad N. Puteikis už savo rezultatą turėtų būti dėkingas Drąsos keliui. Tačiau atkreipkime dėmesį, kad N. Puteikio rezultatas kur kas geresnis nei šios partijos per Seimo rinkimus.
Tai, kad beveik 10 procentų žmonių balsavo už N. Puteikį, kuris vienareikšmiškai kritikavo dabartinę politinę sistemą, yra rimtas signalas politiniam elitui. Tiesa, visiškai neaišku, kiek N. Puteikis ir jo aplinka sugebės pasinaudoti dabartiniu pasiekimu. Pavyzdžiui, ar tai vienkartinis politinis šūvis, ar rimta paraiška kitų metų Savivaldos rinkimams.
Na, o kaip vertinti Valdemaro Tomaševskio pasirodymą? Esu įsitikinęs, kad šis politikas daugiausia galvojo apie tai, kaip sutelkti elektoratą Europos Parlamento rinkimams. Jį turėjo nuvilti, kad vis dėlto antrasis turas įvyks. Tai reiškia didesnį rinkėjų aktyvumą ir per EP rinkimus, kas nėra naudinga savo ištikimus rinkėjus turinčiam V. Tomaševskiui. Penkta vieta Prezidento rinkimuose nėra blogai, tačiau jį neraminti turėtų tai, kad tokio rezultato gali nepakakti EP rinkimuose, norint laimėti bent vieną mandatą.
Kas toliau? Gegužės 25 dieną galėsime pasirinkti Dalią Grybauskaitę arba Zigmantą Balčytį. Dešiniųjų remiama kandidatė kovos su socialdemokratų kandidatu. Kita vertus, grumsis du buvę Lietuvos komunistų partijos nariai. Ką gi, valdžia, kurią išrenkame, yra geriausias mūsų pačių veidrodis.