Andrius Navickas. Karas prasideda širdyje

Bernardinai.lt

Kalbantis apie pašaukimą pašvęstajam gyvenimui bei pašaukimą šeimai, jaunas vyrukas, gana įdėmiai klausęsis diskusijų, replikavo, kad šiandien prasminga kalbėti tik apie vieną pašauktųjų kategoriją – šauktinius į kariuomenę. Replika sukėlė visuotinį juoką, tačiau ji gana rimta. Gyvename visuomenėje, kur mokyklose ar viešojoje erdvėje apskritai, labai retai šnekama apie svarbą to, kad jaunas žmogus įsiklausytų į savąjį pašaukimą, apmąstytų turimus talentus, tačiau visuotinai dūzgiama, kad, nepabuvus kareivėliu, neįmanoma būti garbingu ir laisvę mylinčiu žmogumi. Jaunuoliai, kurie pasidalina abejonėmis, išsako tai, kad jiems tarnavimas kariuomenėje atrodo ne kaip kilni pareiga, bet kaip lipimas ne į savo vežėčias, yra tuoj pat moraliai nulinčiuojami, paskelbiami bailiais ar net Tėvynės išdavikais.

Ar iš tiesų turėtume džiaugtis šiuo patriotizmo proveržiu ir karingos dvasios pabudimu? Prisipažįstu, toks viešo entuziazmo viesulas manęs nedžiugina. Kai girdžiu entuziastingus raginimus: nebūk bailys, būk kareivis, iš karto prisimenu psichoterapeuto A. Alekseičiko perskyrą tarp gaisrininkų, kurie mėgsta gesinti gaisrus, ir gaisrininkų, kurie moka juos gesinti. Pirmųjų visuomet būna daugiau, tačiau jie dažniausiai pridaro daugiau žalos nei naudos. Tikras gaisrininkas, kuris žino, kaip sudėtinga užgesinti gaisrą, kiek ugnis žalos gali pridaryti, pirmiausia rūpinasi tuo, kad gaisras nekiltų, meldžia Dievą, kad nereikėtų vykti į gaisravietę. Ar tokį gaisrininką taip pat galima vadinti bailiu? Tikrai ne.

Aišku, suprantu argumentą, jog šauktinių kariuomenė, skatinimas tapti savanoriškos krašto apsaugos dalyviais, tai pastanga, kad visuomenėje būtų kuo daugiau mokančių karo gaisrus gesinti jaunuolių. Tačiau nepamirškime ir to, kad klestinčiai visuomenei reikia ne tik gaisrininkų, bet pirmiausia tų, kurie kuria tai, ką turime ginti nuo gaisrų.

Ką mes šiandien giname? Drįstu sakyti, kad mes giname laisvą visuomenę, kurioje gyvena skirtingas pažiūras, pomėgius, skonius turintys žmonės. Dalis jų turi pacifistines nuostatas, kita dalis – labai karingi. Mums svarbu, kad skirtingos visuomenės dalelės jungtųsi į bendrą melodiją, tačiau išliktų savo skambesį turinčiomis natomis. Jei pradėsime visuomenėje statyti barikadas, kurti kitaminčių getus, jau būsime pralaimėję karą, nepaisant to, kad ir kokią stiprią kariuomenę mums būtų pavykę sukurti.

Kai socialiniuose tinkluose prasidėjo vajus, jog dera „pamokyti“ prieš šauktinių kariuomenę pasisakančią nedidelę grupę aktyvistų, supratau, kad būtina kaip nors tirpdyti prasidėjusią neapykantos karštinę ir sąmokslo teorijas, kad visi, kurie turi man nepriimtiną nuomonę, yra papirkti Lietuvai nedraugiškos valstybės. Jau geriau prisiimti priekaištų ugnį, jei tai padės bent kiek atsikvošėti „dorovės snaiperiams“.

Šv. Augustinas, pirmasis suformulavęs teisingo karo teoriją, teigė, kad didžiausias karo pavojus – ne žūti nuo priešo rankos, bet sugriauti save pačiam, pasidavus neapykantai. Jei būčiau Lietuvai nedraugiškos valstybės strategas, tikrai nesiųsčiau čia tankų, bet vis pakurstyčiau neapykantos gaisrus visuomenės viduje ir džiaugčiausi, kaip politikai bei žurnalistai, patys to nesuvokdami, man padeda.

Ar ne karas prieš savo visuomenę yra kasdien skelbti tik neigiamą informaciją apie tai, kas vyksta, ir nuolat ieškoti priešų užsienyje? Tai tikrai nėra įsipareigojimas tiesai, tai pasirinkimas nepastebėti to, kas gera, sąmoningas vilties daigų mindymas, nes neapykanta sutraukia didesnę auditoriją. Taip pat ir politikams šiandien derėtų neskubėti smerkti, piktintis, bet veikiau įsiklausyti į skirtingas žmonių nuomones ir kantriai aiškinti, kodėl priimami būtent tokie sprendimai Seime ar Vyriausybėje.

Šiandien populiaru šaukti, kad piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas, ir viena jų – tarnauti kariuomenėje. Tačiau nepamirškime, kaip entuziastingai prieš kurį laiką buvo diegiama profesionalios kariuomenės sistema, ir tuomet buvo išsakyta daugybė argumentų, kodėl ši sistema esą pranašesnė. Tikėtina, jog anuomet politikai suklydo, tačiau kodėl tada visi turi skubėti patikėti, kad dabar politikai teisūs? Radikaliai pasikeitė geopolitinė situacija? Pasimokėme iš įvykių Ukrainoje? Mano galva, didžiausia pamoka yra tai, kad nedraugiškoms valstybėms palankiausia situacija – neteisingumas visuomenės viduje ir politikų klaidos. Kai žmonės pajunta, kad valdžia juos pamiršo, jie tampa lengvu grobiu antivalstybinei propagandai.

Ar iš tiesų stipriai Lietuvai reikia vien ginklą valdyti mokančių jaunuolių, o gal ne mažiau svarbu, kad būtume ne tiek vykdytojų, kiek kūrėjų visuomenė? Gal svarbu, kad jaunuolis ne tik išmoktų paklusti vyresniems kariniu laipsniu, bet ir turėtų galimybę mokytis iš protingesnių ir daugiau žinančių, turėti galimybę skaityti ne tik komercinę, bet ir kitokią žiniasklaidą? (Neseniai vykusiame kultūrininkų ir Kultūros tarybos susitikime pripažinta, kad pagal paramą kultūrai Lietuva gerokai atsilieka nuo kaimynų.)

Ar iš tiesų šiandien mes susiduriame su patriotų ir pragmatikų priešprieša? Ar tik pragmatikas gali kritikuoti šauktinių sistemą, ar nerimauti dėl stiprėjančio karo troškimo? Ar iš tiesų mes šiuo metu esame toje pačioje kryžkelėje, kurioje 1944 metais buvo mūsų seneliai: eiti į mišką ir priešintis okupacijai arba prisitaikyti ir stengtis susikurti patogų gyvenimą okupuotame krašte?

Istorija moko, kad garsiausiai šaukiantys patriotai, prasidėjus tikriems išbandymams, neretai neria į krūmus, o poetai, intelektualai, prieš tai atokiai laikęsi nuo ginklų, tampa drąsos ir kovingumo pavyzdžiais.

Gerbiu kiekvieną, kuris jaučia pareigą užsirašyti į krašto apsaugos savanorius, pažįstu ne vieną, kuris džiugiai ruošiasi atlikti privalomą karinę tarnybą, tačiau visuomet ginsiu tų žmonių, kuriems dabartinė situacija primena saldofoniško mentaliteto suvešėjimą, teisę išsakyti savo poziciją.

Taip pat noriu priminti dar vieną pavyzdį iš istorijos. Prieš šimtą metų JAV visuomenė buvo tvirtai nusistačiusi prieš karą ir šaipėsi iš tarpusavio rietenose panirusių europiečių. Tereikėjo, kad karas paliestų amerikiečių ekonominius interesus, ir prasidėjo precedento neturinti propagandinė kampanija už JAV įsitraukimą į karą. Po trumpo laiko absoliuti dauguma amerikiečių buvo karingi patriotai. Labai tikėtina, kad JAV įsitraukimas į Pirmąjį pasaulinį karą buvo teisingas žingsnis, tačiau vargu ar per tuos keletą metų, kai liejosi karo propaganda, amerikiečiai tapo doresni ir kilnesni žmonės. Blogiausia tai, kad politinė valdžia atrado svertų, kaip galima kreipti visuomenę norima kryptimi. Vladimiras Putinas, regis, gerai išmoko propagandos istorijos pamokas. Labai nesinorėtų, kad ir mes šiandien, kritikuodami jo politiką, veiktume labai panašiai kaip jis.

Bernardinai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
20 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Ka galvoji apie tai?
kas dar neskaitet,paskaitykit

Vslstybe uzvalde valstybininku klanas.Perskaiciau ir supratau kodel Lietuva ne teisine o teismine valstybe.Ir bet kuris zmogus pratares zodi apie uzgrobta valstybe apmetomas baudz.bylomis ir is visu pusiu su garantija sutraiskomas Lietuvoje vazinejanciu valstybinku politiniu it teisminiu tanku.

Valstybiniku tankui reikia savu kariu

Kurie valstybinku nurodymu pultu lietuvius.Nebaudziamumas pagimdo zisuruma.Valstybinkai supranta jog gali atsirasti jegos kurios atskleis ju nusikaltimus.Valstybinkai turedami savi kariuomone gales lwngvai apsiginti.O ju sumanymas gudrus.Prastume plana huligana „Rusai puola”ir gavo leidima susisaykti sauktinius.Tik…sauktiniai bus nukreipti ne pries Rusus o pries pacius Lietuvius kurie pabandys isardyti valstybinku KLANA!!!

Žinoma

Jeigu prieš valstybininkų klaną eisi su plikom rankom tai šauktiniai pasitarnaus klanui. Kad valstybininkų klaną eliminuoti per rinkimus nerinkite konservatorių, liberastų ir tų iš bet kokios partijos, kurie balsuoja už įstatymus naudingus tik jiems patiems.

jokie balsavimai nebepades

Jie po nepriklausomybes per 25m.gerai isitvirtino,lb.gudraiai pasikeite istatymus,ne valstybes ir zmoniu naudai,bet SAU! Is vale is valstybes valdymo jiems nepalankius zmones ir….valstybe dabar ju!Liko dar sudoroti Prezidente su klaidinga informacija.Pamastykite kodwl Prezidentei buvo perduodama klaidinga informacija „Rusai puola”Todel kad valstybinkai galetu susisaukti kariuomene ne nui Rusu apsiginti o nuo MUSU!!!Net komentatoriai yra persekiojami ir teisiami uz tiesos ieskojima ir supratima.Kaip gudraiai jie suklaidino Prezidente ir prasuko isakyma gaudyti,bausti,teisti tuos kurie kirsina ir eina pries valstybe.Gudrus ejimas.Jie valstybinkai valstybeje ir vsio po zakonam tvarkosi savo o ne valstybes reikalus.Dabar mums visiems jau A-le liu-ja.O uz tai padekoti galime tik Adamkui,kuris leido valstybeje gerai isitvirtinti valstybinku klanui.Visi kurie nores gyventi ir islikti tures sprukti is valstybes nuo valstybinku,paskui gera teisinike ir saziniga… Skaityti daugiau »

ha ha

Na Andriui Navickui nepakenktų ir pačiam pasimankštinti Lietuvos kariumenėje, užuot agitavus į ją neiti. Sveikame kūne ir siela būtų ne tokia aptukusi. Ir nepamirštų kad būtent poetai ir inteligentai tąkart vyko į Maskvą liaudžiai Saulės iš Rytų parvežti. Jis mat save irgi panašiu „inteligentu” laiko. Jo mat jaunuoliai turi klausyti, jo mat bernardinų saulės semtis.. jis mat gerbia kitokią nuomonę, komentatorius išvijęs iš bernardinų į žydochazarų kontroliuojamus socilinius tinklus…

ha ha

kam dar neaišku – kodėl Navicko bernardinai tik pravoslavų „išmintį” spausdina?
Galutinai atsivėrė „inteligentas”.
Ha ha 🙂

tikiu šiuo žmogumi

Visada gerbiau ir gerbsiu šį žurnalistą. Jis niekada nepataikauja valdžioms, rašo tiesą, kaip ją supranta, o Jo tiesa atitinka manajai. Todėl pagarba Jam

internauts tam "valstybininkui"

paskaitei matyt senus Valdo Vasiliausko paistalus.
Prieš savą visumenę lengva nukreipti tik samdytą kariuomenę, o ne šauktinius. Už pinigus dirbantys kariai dirbs kam nori. Štai kodėl tokia didelė agitacija pasklido prieš šauktinius.
.
Anglijoj pažinojau soc. mokslų profesorę, kilusią iš Suomijos, antrąkart ištekėjusią už anglų profesoriaus. Tai ji pasakojo, kad antras jos sūnus nusprendė pasipriešinti ir neit šauktiniu į kariuomenę, tai gavo pusę metų kalėjimo.
Jauni suomiai jau nebežino kiek kainavo jų seneliams laisvė. Be to ten irgi aktyviai veikia Rusijos propaganda.

to tikiu šiuo žmogum

tai paaukokit du procentus jo mirštančiam laikrasčiui, kurį vis dar remia katalikų fondas, nors laikraštyje neliko nieko katalikiško ir spaudos rėmimo fondas, nors neliko ir nieko patriotiško… kaip ir skaitytojų su komentarais…
Ha ha 🙂
žurnalistas pjauna šaką ant kurios sėdi, bet kaltų ieško kitur.

Dabar toks laikas

Pasauli vsldo pinigai ir amoralumas.Todel moralines ir materialines vertybes suvartytos atvirksciai.Ir jo dar cia stebetis????Vuskas vyksta taip kaip turi vykti ir zmoniu galiai visa tai sustabdyti,ar pakeisti.Manipuliuojama zmoniu jausmais ir melaginga informacija.Kai paskaitai ar pasiklausai visu tu nesamoniu ,net sirdi pradeda pykinti,taip visa tai jsu sirdi paede!!!

Kieno širdyje vyksta karas?

On March 9th, Aleksandr Dugin, a geostrategic and ideolgoical adviser to Vladimir Putin, published an outline of three possible scenarios which could result from the Ukrainian crisis. Two of these have the Kremlin failing to stand against Western pressure, and one results in thermonuclear war, the other in complete chaos. The third option, which he calls “the Russian Spring,” features Russia leading a revolution across Europe, freeing the continent from the hellish bonds of Americanism and cultural death.

Scenario Russian spring (2014)

Dugins scenario: 1. Kiev takes a waiting position, concentrates its troops on the border with the Crimea, and threatens, but takes no direct action. The U.S. strongly pressures Russia, freezing accounts, and actively wages information war, but they and NATO avoid direct clashes. Kiev receives substantial support from the West, but focuses on domestic issues. The border with Russia is closed. The referendum [in the Crimea on whether to join Russia] passes with minimal problems. The vast majority vote for joining Russia. No country recognizes the referendum except Russia. Russia raises the question of retaliatory actions if it receives Crimea into Russia. Both chambers of the Duma promptly ratify the annexation. Crimea is returned to Russia. Russian forces enter. The… Skaityti daugiau »

Scenario Russian spring (2014)

2. In eastern Ukraine, Kiev starts to take tough punitive measures. There is a straight nationalist dictatorship. Individuals attempt to attack Crimea or commit acts of sabotage. They start taking revenge on Russians and the Russian-speaking east and south for the loss of Crimea. This leads to the onset of resistance. The second phase of Ukrainian drama begins: The Battle for New Russia. People wake up at once and quickly. Ukraine establishes a state of emergency, in connection with what is defined as “Muscovite aggression.” The last traces of democracy are abolished. Elections are held in May in wartime. 3. The nationalists arrange a series of terrorist attacks in Russia. In Russia itself, the regime evolves, and starts to clean… Skaityti daugiau »

Scenario Russian spring (2014)

4. In Novorossia, resistance increases and gradually moves to the phase of direct rebellion against the Kiev henchmen. There is a bloody civil war. Russia deploys massive effective support structure; symmetrically the West supports Kiev. At a certain moment, in response to the sabotage in Russia and bloody actions of the nationalists and the repressive apparatus of Kiev against civilians and the east of Ukraine, Russia sends its troops into the east. The West threatens nuclear war. This is the existential moment for Putin. But he cannot stop. Going hard (possibly with heavy losses), Novorossia is liberated. The Left-bank Ukraine is conquered, with its border along the Dnieper. A new government is founded — for example, Ukraine or Novorossia. Or… Skaityti daugiau »

Scenario Russian spring (2014)

6. The new rigidly nationalistic Ukrainian government quickly comes to a crisis. Direct clashes begin between ethnic groups (Ruthenians, Hungarians, Poles, Romanians, other minorities) and on political grounds (power loss blamed for half the territories of Ukraine). The state weakens. The process of new secessions begins.

7. Russia does not stop there, but carries activity into Europe, acting as the main element of the European Conservative Revolution. Europe starts to crack: Some countries are behind the U.S., but more often begin to listen to Russia. Against the background of the financial crisis, Russia’s position becomes more attractive. Russia takes on the protection of multipolarity, continentalism, and new conservatism (the Fourth Political Theory).

Scenario Russian spring (2014)

8. In western Ukraine, Ukraine-2, a pro-European (pro-German) political force comes to power that begins to soften anti-Russian policy and moves away from the U.S. 9. Across Europe, the de-Americanization process begins. An autonomous European armed force is created independent of NATO on the basis of the German Armed Forces and the French. 10. A new great Continental Association is formed, as a confederation of Europe and Eurasia, the European Union and the Eurasian Union. Russian, Ukrainians and Europeans are on one side of the barricades, the Americans on the other. American hegemony and dominance of the dollar as well as domination of Atlanticism, liberalism and the financial oligarchy is ended. A new page in world history begins. The Slavs… Skaityti daugiau »

From Lisbon to Vladivostok.

From Lisbon to Vladivostok – tai prieš tris metus pasakyti VYTENIO ANDRIUKAIČIO žodžiai Balsas lt interviu. O Desidentas V.Bukovskis jau senai įspėjo, kad Putinas yra susimokęs su Europos socialistais.
Dėl ko ir socdemių vištelės su neokairiaisiais taip aktyviai kovoja už gėjų teises į santuoką? Ar tai viena iš skaldymo priemonių?
O skaitant Bernardinus tai jau nebežiani ar tik ne slaviškoj šaly begyveni.

jee..je..

Putinas labai geras…
Tik nesveikas protas gali pamanyti, kad KGB valdoma šalis gali ką nors užpulti.
Taip rods ir Poliežiui vakar pasakė Putinas.

internauts

be jokios abejonės, didžiausias žmonių silpnumas reiškiasi tuo, kad jie turį įprotį palikti savo protus atvirus kitų žmonių negatyviai įtakai. Toks silpnumas yra tuom žalingas, kad žmonės net napastebi, kad šitaip yra kitų žmonių prakeikiami nesėkmei. Paskaitę portalų ktitikos apie vyriausybės nesėkmes jie daugiau laiko leidžia sau galvoti apie nesėkmes, nei apie sėkmes ir būtent tai pritraukia jų asmenines nesėkmes. Taip ir išsipildo žodžiai – kas tavo širdyje, kuo tu tiki, tas tu ir esi, tą tu ir turi, tą išreiški žodžiais, tai ir yra tavo tikėjimas. . Kas turi, tam bus duota… Jei tai negatyviszmas, jo bus dar daugiau pridėta… nes stovėjimas ant klaidų, jas tik padidina ir kitas pritraukia. Jei tėvas dažnai kartos, kad vaikas blogas, jis jo… Skaityti daugiau »

20
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top