lzinios.lt
Viešojoje erdvėje dažnai skamba nuostata, jog Lietuvos viešasis sektorius yra per didelis ir nuostolingas, o prieš kiekvienus rinkimus politikai vis kalba apie tai, kad sieks jį sumažinti, kad darbuotojai dirba neefektyviai ir t. t. Tačiau kokia situacija susiklostė mūsų kaimynystėje ir koks sektoriaus dydis turėtų būti Lietuvoje?
Kiekviena organizacija (tai galioja ir viešajam sektoriui) siekia savo tikslų įgyvendindama atitinkamos apimties veiklą. Valstybės, kurios susidėlioja strateginius prioritetus, susijusius su didesne socialine apsauga, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys (Norvegija, Danija ir t. t.), turi numatyti ir atlikti daugiau veiklos, būtinos socialinei gerovei užtikrinti. O valstybės, numatančios mažesnius viešųjų paslaugų ir socialinių garantijų paketus, skiria mažesnį biudžetą ir palieka laisvę patiems gyventojams rinktis paslaugas iš privataus sektoriaus. Taip daro, pavyzdžiui, anglosaksiškos šalys (Jungtinė Karalystė, JAV ir kt.).
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva buvo labiau orientuota į Skandinavijos šalių modelį, jos strateginiai tikslai – į piliečių gerovę, kad jie būtų socialiai apsirūpinę ir turėtų garantijas į kokybišką švietimą bei sveikatos apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos pažangos strategija, kurioje kalbama apie gerovės valstybės modelio elementus). Taigi natūralu, kad viešasis sektorius negali būti mažas ar susitraukęs, ypač esant Vakarų Europos tendencijoms – senėjant visuomenei.
Tačiau kokio dydžio viešojo sektoriaus reikia šiems tikslams pasiekti? Koks jis valstybėse, į kurias lygiuojamės? Tarptautinė darbo organizacija (The International Labour Organization, ILO) renka duomenis, kokia dalis visų darbingų šalies gyventojų įdarbinama viešajame sektoriuje. Panašius duomenis pateikia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Minėtos Skandinavijos šalys turi didesnį viešąjį sektorių. Norvegijos viešajame sektoriuje dirba 32,8 proc., Danijos – 31,1 proc., o Jungtinės karalystė – tik 23,5 proc. darbingų žmonių. Silpnesnėmis socialinėmis ir sveikatos apsaugos programomis už Europos ribų pasižymi Zimbabvė (6,9 proc. darbingų gyventojų), Bangladešas (4,8 proc.). Tuo metu Lietuvos viešajame sektoriuje dirba apie 28,6 proc., Latvijos – 31,2 proc., Estijos – 26,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.