Andrius Švarplys dar kartą apie pedofilijos bylą – „šiuolaikinės Lietuvos lakmuso popierėlį“

Neringa Venckienė turi būti „giriama, o ne persekiojama už jos drąsą patraukti atsakomybėn pareigūnus ir apsaugoti savo dukterėčią“.

JAV Kongreso narys suprato tai, ko per 10 metų iki šiol negali suprasti tipiškas lietuvis bambukas – deziorentuotas, užzombintas pseudo orientyrų, pametęs tarp trijų pušų kritinio mąstymo minimumą.

„Ar gresia Lietuvoje koks pavojus tai šarlatanei N.Venckienei?“, – klausia šitas lietuviškas personažas.

Ne, negresia. Nė viena žmogžudystė pedofilijos byloje nėra išaiškinta. Nėra jokios teisinės išvados, kad žudė D.Kedys. Du pagrindiniai veikėjai – Ūsas ir Kedys – randami negyvi įtartinomis aplinkybėmis. Visi apčiuopiami tikrieji informacijos šaltiniai – arba nužudyti, arba mirę.

Viso to metu vyksta milžiniška valstybės elito ir žiniasklaidos konsolidacija, nukreipta prieš bylos ištyrimą. Visuomenės reikalavimai skaidriai ištirti bylą yra palaidojami, nes neva jie kelia grėsmę valstybės stabilumui. Viešoji erdvė yra visiškai uždominuota versijos „pedofilijos nebuvo, ją išgalvojo Venckų namai“. Šį dominavimą nuolat lydį pasityčiojimų lavina.

Procesas lydimas absurdiškų teismų sprendimų. 2011 m. gruodį Kėdainių rajono apylinkės (!) teismas skubiai, per 14 dienų, liepė perduoti dukrą L.Stankūnaitei, nors dar neišnagrinėta pagrindinė pedofilijos byla, kurioje pagal Kedžio versiją ji yra kaltinama tiesiogiai prisidėjusi prie pedofilijos. Kaip tai dera su teisine logika?

Vilniaus apylinkės (!) teisėjas 2012 m. pabaigoje „išnagrinėja“ pedofilijos bylą: visą pedofiljos tyrimą redukuoja į du epizodus – krikštynų dieną ir nuomojamą butą. Krikštynų dieną „nieko nebuvo“ pagal Ūso aplinkos parodymus, nes jie krikštijo. Bute nieko nebuvo – pagal Stankūnaitės bendranuomininkės parodymus, kad ji „nieko nematė“. Kitų duomenų nėra. Taigi, pedofilijos byla ištirta. Jos tiesiog nebuvo. O jeigu jos nebuvo, tai iš kur mergaitė kalba tokius dalykus? Ogi vienintelis logiškas atsakymas – iš tos aplinkos, kurioje ji gyveno. Audriaus Cinino teismas tikrai turėtų įeiti į istoriją kaip turbūt pirmasis teismas pasaulyje, kuris išvedė pedofiliją deduktyviai – ne iš teisėsaugos tyrimo, ne iš fakto, bet iš samprotavimo: „kadangi pedofilijos nebuvo, tai patirtį (žodyną) vaikas gavo Venckų namuose“. Ir tuo remiantis pradėtas teisminis tikrųjų pedofilų persekiojimas – senelių pensininkų Kedžių ir Venckienės. Ką tai turi bendro su teise ir teisingumu?

2012 m. gegužės 17 d. mergaitės paėmimas pamina bet kokias civilizuotos valstybės normas. Šturmas vykdomas pagal tą patį Kėdainio raj. teismo sprendimą – teisinė valstybė ir teisingumas „triumfuoja“ antrą kartą.

2013 m. balandžio 9 d. N.Venckienei atimamas Seimo nario imunitetas. Proceso metu Generalinė prokuratūra atsisako pateikti vieną iš įrodymų – Klonio g. šturmo įrašą, prisidengdama „nepilnamečio duomenų apsauga“, kai pirmo kurso informatikos studentas galėtų užtušuoti atvaizdą arba įrašas galėtų būti pateikimas su grafa „slaptai“.

Iš esmės vien šių epizodų turėtų užtektų, kad JAV teisėsauga pripažintų bylą kaip politiškai itin angažuotą, neskaidrią, įtartiną.

JAV Atstovų rūmų narys vienu sakiniu pasako tai, ką statistinis išsilavinęs lietuvis beveik negrįžtamai pametė – tiesos žodį.

Valstietis, „mažasis žmogus“ Lietuvoje išlaikė šį egzaminą, nes jo nepavedė elementarus moralinis jautrumas. Visi tie elitistai, kurie teisinės valstybės vardu numarino tiesą ir teisingumą, atskleidė savo veidą. Pedofilijos byla yra šiuolaikinės Lietuvos lakmuso popierėlis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
48 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
48
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top