Siūlome sociologo, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos ir politinės filosofijos dėstytojo dr. Andriaus Švarplio repliką į portale ekspertai.eu keliamą Tomo Vilucko diskusinį klausimą: kas padarė V.Putiną konservatoriumi, tradicinių vertybių gynėju?
Rusija jaučia ir išnaudoja antieuropines nuotaikas dėl gėjų teisių. Ir tvirtina jas ant senos mistiškai religinės-civilizacinės-imperinės idėjos, išsakytos dar Fiodoro Dostojevskio, apie Rusijos misiją gelbėti Vakarus ir pasaulį, nes tik Rusijos civilizacija yra išsaugojusi tikrąsias krikščioniškas vertybes, kurias Vakarai užmiršo. Ex oriente lux, kaip sakoma.
Taip moralinis konservatoriškumas tampa vienu iš Vladimiro Putino režimą konsoliduojančių elementų.
Netgi daug katalikų, krikščionių ar tradicinės moralės šalininkų regi Rusijoje paramą kovoje prieš liberaliąsias Europos žmogaus teises. Ir, aišku, žiauriai apsigauna.
Formuojasi naujos geopolitinės, ir, pasakytų Samuelis Huntingtonas, civilizacinės ideologinės sankirtos. Europos Sąjungoje formuojasi mums kol kas sunkiai suvokiama žmogaus teisių kryptis seksualinių laisvių link. Tai kelia krikščioniškos (civilizacinės) ideologijos pasipiktinimo bangą, o šios aidus Rytuose pagauna ir „priglaudžia“ V.Putino Rusija su senomis „savitos (t.y. stačiatikiškai krikščioniškai rusiškos) civilizacijos“ viltimis.
Tačiau kaip galima patikėti moralinio Putino konservatizmo tikrumu, kai pirminis tikslas yra autoritarinės galios koncentracija?
Pamynus politinę laisvę, sukuriant valdžios vertikalę ir puoselėjant imperijos ambicijas, ištikimybė tradicinėms krikščioniškoms vertybėms juk yra ne kas kita kaip tik dar vienas, eilinis imperinės idėjos konsolidacinis žaidimas.
Tad atsakymas į Tomo Vilucko taikliai iškeltą klausimą, kas padarė V.Putiną konservatoriumi, būtų toks: gera geopolitinė-geokultūrinė uoslė – štai kas padarė V.Putiną konservatoriumi.
Įdomu bus stebėti, kiek krikščionys bus linkę šlietis prie tirono vardan bendro priešo Vakaruose.