Trumpas žiniasklaidos pranešimas apie legitimumo ribų performulavimą Ukrainoje:
„12:39 val. Maidaną saugantys Lvovo milicijos pareigūnai nuo scenos pareiškė, kad tuo atveju, jei į aikštėje susirinkusius protestuotojus bus paleistas bent vienas šūvis, jie duos atkirtį. „Mes ginsime savo tautą, kaip liepia Konstitucija ir mūsų priesaika. Mes čia, kad užkirstume kelią prievartai, kad taikūs protestai už žmonių teises ir laisvę būtų saugūs“, – sakė pulkininkas Vasilijus Krikiavskis.
11:19 val. Iš vakarų Ukrainos į Kijevą saugoti Maidano atvyko apie šimtas milicininkų, tarp jų ir aukšto rango pareigūnai, perėję į sukilėlių pusę, – pranešė unian.net. Dauguma atvykusiųjų su uniformomis, kai kurie civiliniais rūbais. „Visi jie atvyko su savo tarnybiniais ginklais ir veiks taip, kaip numato milicijos įstatymas“, – sakė milicininkus instruktuojantis buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenko.“
Valdžia netenka legitimumo tuomet, kai ji elgiasi neteisingai, pavyzdžiui, prievarta siekia įtvirtinti melą.
Tegul iš naujo pasvarsto tie, kurie pedofilijos istorijoje pritarė profesionaliai propagandai apie teisinės valstybės principą, apie trukdymą valstybinei tvarkai, apie pagarbą teisingumą vykdantiems teismams ir pan. Jau nekalbant apie tą panieką, rodomą klijuojant „marginalų“, „radikalų“, „linčiuotuojų“ etiketes ir tikslingas patyčias iš „kedofilų“, „patvorinių“ ir t.t.
Vakarų politinės minties klasika: tauta turi teisę sukilti net ir prieš labiausiai legitimią valdžią, jeigu ši nutolsta nuo žmonių ir pradeda elgtis neteisingai (klasikiniame George Sabine veikale „Politinių teorijų istorija“ ši prigimtinės teisės mintis išryškinama pradedant nuo Antikos, Viduramžių ir baigiant Prancūzijos revoliucija).
Už demokratinio legitimumo pasislėpę nomenklaturščikai ir juos aptarnaujantys ekspertai-propagandistai (dažniausiai išėję sovietų saugumo ideologinę mokyklą) Lietuvoje meistriškai užbarikadavo ir nukanalizavo bet kokį bandymą viešai abejoti kai kurių institucijų ir konkrečių pareigūnų veiksmų legitimumu.
Net nepilnamečiams pradėta kelti bylos už kreidelėmis rašytą „TIE-SOS!“ – kad žinotų, kas yra valdžios legitimumas, ir nekištų nosies „ne į savo reikalus“. Ir toliau vyksta taikių žmonių, pensininkų persekiojimas, baudžiamųjų bylų kėlimas.
Du esminiai bruožai rodo, kad ne protestuotojai griauna teisinę valstybę: protestai yra taikūs ir turi masinį palaikymą. Valdžia tuomet turi įrodyti savo legitimumą skaidrumu ir atvirumu. Kitaip teisėtai išrinktos valdžios legitimumas susvyruoja – legitimumas įgyjamas ir prarandamas ne tik per visuotinius rinkimus. Kaip žinome, demokratija yra kasdienis plebiscitas.
Ukrainoje buvo tiek peržengtos ribos, kad milicininkams tapo žymiai lengviau performuluoti legitimumo ribas. Nors vis tiek šis jų apsisprendimo veiksmas ir jo traktavimas atrodo įspūdingai.
Lietuvoje propagandistai rado sau palankią dirvą: jau susiformavusį politinį elitą, kuriam pats legitimumo svarstymas yra peilis, nes sudaro realią grėsmę jų pozicijoms, kasdieniuose rūpesčiuose paskendusią viduriniąją klasę, iš sovietizmo paveldėtą baimę bei „sofkutės“ mentalitetą ir teisinio abstraktumo išmuštruotą jaunimą.
Lietuvoje pedofilijos istorijoje taikiai ir masiškai buvo reikalaujama elementaraus skaidrumo ir teisingumo. Vietoj to valdžia pasielgė kaip tikriausias režimas: vietoj dialogo, aplinkybių skaidrinimo buvo panaudota prievarta. Legitimumas buvo sustiprintas prievarta, t.y. buvo paneigtas.
Demokratinė retorika buvo taip supropagandinta (pagal „geriausius“ sovietinės mokyklos pavyzdžius), kad prievarta prieš taikius protestuotojus buvo pavadinta teisinės valstybės triumfu.
Štai kodėl mūsų – tų, kurie vis dar rašo žodį „TIE-SOS!“ Simono Daukanto aikštėje, – netenkina melu, manipuliacija ir prievarta grindžiamas valstybės kursas.
Ir štai kodėl mes matome išverstaskūriškumą tų, kurie postringauja apie meilę Ukrainos tautai kovoje už laisvę, kai savo namuose lengva ranka pateisina legitimumą, įtvirtinamą per prievartą.
Autorius – sociologas, humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos ir politinės filosofijos dėstytojas.