Kažkas iš esmės ne taip su Ukraina. Su naujos Ukrainos valdžios veiksmais.
Kažkaip negirdomis praleidome Ukrainos gynybos ministro Ihorio Teniucho ankstesnį „paaiškinimą“, kodėl Kijevas nesiėmė Krymo gynybos ir kodėl iki Ukrainos pajėgų Kryme taip ir neatėjo joks įsakymas. Jis sakė, kad Kijevas negali gintis Kryme, nes ten veikia ne akivaizdžios Rusijos pajėgos, bet nežinomos grupuotės (vadinamieji „žalieji žmogeliukai“) ir jų atakavimas išprovokuotų… Rusiją karui. Neva Rusija šitaip gudriai žaidžia ir prieš tarptautinę teisę Ukraina atrodytų nekaip.
Bet juk tai visiškai netinkamas argumentas – su tokia logika galima ir sostinę atiduoti, jei pultų armija be skiriamųjų ženklų. Kažkokia nesąmonė: atiduoti Krymą, savo laivyną, bazes, aukoti moralinį karių lojalumą be jokio pasipriešinimo vien todėl, kad Rusija nebūtų išprovokuota.
Todėl anksčiau galvojau, kad aukščiausiajai Ukrainos valdžiai tiesiog buvo pasakyta iš Vakarų pusės, kad ji nesigintų, nes nesulauks tarptautinio palaikymo, o Rusija, pasiėmusi Krymą, sustos (antrasis Miunchenas).
Bet matydamas dabartinius įvykius Slavianske ir kitur Rytų Ukrainoje, manau, kad priežastis gali būti tiesiog materialus Kijevo valdžios nepajėgumas. Normali funkcionuojanti valstybė jau seniai būtų pasiuntusi armijos dalinius į Rytų provincijas kaip atgrasymą Rusijos daliniams prie sienos. Ką jau bekalbėti apie atkirtį separatistams (Rusijos diversantų būriams).
Vietoj realių veiksmų, ateina žinios apie ultimatumus (be pasekmių), „pradėtą anti-teroristinę operaciją“, „siunčiamą armiją“, „formuojamus dalinius“. Šalia to, matome didesnę vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo raišką Veidaknygėje nei realiame gyvenime.
Žingsnis po žingsnio plėšoma Rytų Ukraina. O juk po Rytų Ukrainos eina Kijevas, tačiau žinių apie realų atsaką nėra…
Kažkas nesuvokiama. Nebent vidaus reikalų sistema nebefunkcionuoja, yra visiškai pakrikusi?