Geros žinios:
1) antrasis turas bus. Gaila, kad uždarumą nuo visuomenės, nomenklatūriškumą mėgstantis ir neskaidrias politines puses palaikantis (konkrečiai FNNT istorijoje) Prezidentas vis tiek bus perrinktas antrajai kadencijai, tačiau antrasis turas yra tiesus signalas, kad dalis piliečių praregėjo net ir vykstant psichologinei visuomenės mobilizacijai dėl įvykių Ukrainoje. Netekti 22% balsų, palyginti su balsavimu prieš penkerius metus, yra daug.
2) Naglis Puteikis – 9,3%, 124 000 rinkėjų. Labai geras startas. Reikšminga visuomenės dalis išlieka pilietinėje sargyboje. Tai signalas, kad visuomenėje yra stabili masė žmonių žmonių, kurie nepasiduoda establishmento siūlymui įteisinti viešas manipuliacijas, :užmiršti melą ir eiti toliau“.
3) Zuokas – 5,2% balsų. Abonentui Lietuvos politikoje vietos nėra. Labai gera žinia.
4) nebloga žinia dėl B.Ropės – tik 4,1% – iš jo aplinkos sklidęs prorusiškumas buvo akivaizdus. Dėl tos pačios priežasties gera žinia jau buvo Rolando Paulausko pasitraukimas iš kandidatavimo. Ateityje reikės stebėti, kiek jiems pavyksta mobilizuoti atvirai prorusišką elektorato dalį (ne tautinę mažumą, bet pritariančius Rusijos imperinei politikai), tai apskritai yra naujiena Lietuvos viešajame gyvenime.
Blogos žinios:
1) antrajame rinkimų ture – kandidatas, kuris nenori būti išrinktas. Socialdemokratų pozicija ir Z.Balčyčio dalyvavimas yra didelė žala Lietuvos politinei kultūrai. Pasirodo, galima imituoti rinkimus ir net patekti į antrąjį turą. Tai rinkėjų pilietinio imuniteto silpninimas, atsparumo manipuliacijoms mažinimas.
2) A.Paulausko varžymasis su Z.Balčyčiu dėl antros vietos yra faktas, rodantis, ką vis dar Lietuvoje gali pinigai ir reklama, – visiškai „šakėm ant vandens rašytas“ politikas, neturintis jokių politinių-pilietinių principų, išskyrus neskaidrumą, vos nepatenka į antrąjį turą.
3) Kaune D.Grybauskaitė gavo 61% ir tai yra įrodymas, kad ji yra konservatorių kandidatė. Bet svarbiau yra tai, kad konservatorių elektoratas išlieka nejautrus pilietiškumui, nes tiesiog užsimerkia ir atleidžia visą politinį neskaidrumą, neteisybę ir blogybes. Konservatoriai, regis, amžiams mobilizavo tą elektorato dalį, kuris nemato nieko kito kaip tik (realiai ir dirbtinai konstruojamą) Rusijos grėsmę ir dėl jos pasirengusi aukoti vidinį valstybės saugumą. Šia prasme šią visuomenės dalį aš traktuoju kaip pilietiškai neišprususią arba bent jau pilietiškai nejautrią.
4) 8,2% V.Tomaševskiui yra aiškiai per daug, turint omeny jo politinę kiršinimo ir neslepiamo prorusiškumo strategiją, kas yra sunkiai politiškai suvokiama Rusijos agresijos akivaizdoje. Bet turbūt jau reikia susitaikyti su lenkiško, o dabar – jau ir dalies rusiško (Visaginas!) elektorato stabilia parama šiam politikui. Be valstybės nuoseklios vidaus politikos Pietryčių Lietuvoje, jeigu čia kas ir keisis, – tai tik į blogąją pusę.