Andrius Švarplys. Rusijos „kinas“ tarptautinei auditorijai

Su tuo baltuoju Rusijos konvojumi panyrame į nežinia kokius siužetus.

Karas Ukrainoje galutinai įtikina, kad mes atsidūrėme kino salėje. Karas – tai filmas tarptautinei auditorijai. Mes sėdim kino salėje ir vartojam siužetus, įvairias jų interpretacijas (plg. Stjepan Meštrovič „The Balkanization of the West“), o tiesioginiai fronto dalyviai atsiduria visiškame „anapus“ ir paliekami vienintelėje realybėje – išlikti gyvam žudant priešą, kaip kad E.M.Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“.

Jau vien įsileisti humanitarinį konvojų yra didžiulė klaida – taip įteisinama Rusijos pozicija kare. Juk negali įgauti jokio legitimumo toks veiksmas šalies, kuri skatina karą: pati kursto, pati siunčia „humanitarinę pagalbą“. Ar kas nors dar regėjo tokį valstybės „išsisukinėjimą“ kaip Rusijos veiksmai Ukrainos kare? Juk vienu metu buvo sakoma, kad ir Krymo žalieji žmogeliukai su Rusija neturi nieko bendra… Valstybė įvaldo formalius tarptautinės teisės legitimumo principus ir ima vedžioti visus už nosies kurpdama siurrealistinius siužetus.

Rusija tiesiog dar kartą įrodo, kad įžengėme į išties šizofreninę būseną – galima meluoti kaip pirmokui, maišyti purvinas kortas visų akivaizdoje ir tuo pat metu dar aiškinti apie humanizmą, teisingumą ir legitimumą. JTO Saugumo Taryba darosi jau panaši į darželio smėlio dėžės „kovas“ – kas sugalvos ir prastums sau parankias kalbines formuluotes. Vyksta kova dėl kalbos, vaizdo, tekstinių formuluočių, nors realūs veiksmai rodo visiškai priešingus dalykus.

Į šį filmą mes įtraukti ne savo noru ir neturime jokių galimybių iš jo ištrūkti ar jį paveikti – net savo užimta pozicija. Rusija yra bjaurus avangardas, tokio pasaulio pirmūnas. Uodega pradėjo vizginti šunį: kova dėl formalių siužetų tampa svarbesnė už kovą su tankais.

Pati propaganda turbūt dar niekada nebuvo tokia akivaizdi ir primityvi. Bet nauja ir grėsminga yra tai, kad Rusijos veiksmais tarptautinėje bendrijoje toks realybės klastojimas įteisinamas prisidengiant tarptautinės teisės formuluotėmis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
būtent

rusai, kaip tikri Stalino mokiniai – viską nori padaryti VSIO ZAKONNO
(kaip ir pas mus komunistai, pedofilai)

Keista,kodėl

Ukraina įsileido?O Europa tiesiog nepaliauja stebinti savo apsimetinėjimais ,kurie verti Rusios apgaudinėjimų.

o mes

O mes kitokie? Matom- neša žmogus vaiką. Teisingaisiais vadinami mums sako: ne, neneša jis.Ir mėtom akmenis į kaimynų daržą, savo kiemo neišsišlavę.

Povilas

Vis labiau įsibėgėja pasaulinė melo olimpiada: „Kas daugiau ir įžūliau pameluos?”
Deja, deja… lietuviai toje olimpiadoje aktyviai dalyvauja. Netgi stengiasi prizines vietas užimti.

kas už viso to stovi?

Katerina Čiumačenko, vėliau tapusi Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos žmona. Atvykusi į Ukrainą jinai kurį laiką vadovavo USAID globoje veikusiai finansinių konsultacijų firmai „Barents Group“ ir taip susipažino su būsimuoju Ukrainos prezidentu, tuo metu dirbusiu Ukrainos nacionalinio banko direktoriumi. K.Čiumačenkos tautietis Mironas Vasilikas buvo Džordžo Sorošo lėšomis įsteigto „Tarptautinio perspektyvų tyrimų centro“ stebėtojų tarybos narys. Būtent tas centras rengė sutarties dėl laisvos prekybos tarp Ukrainos ir ES zonos projektą, tos pačios Asociajacijos sutarties,, kurios nepasirašymas pernai Vilniuje ir sukėlė protestus bei smurtą Kijevo gatvėse. Beje, neseniai ponas M. Vasilikas tapo „PBN Hill+Knowlton Strategies“ generaliniu direktoriumi… Ta pati agentūra „PBN Hill+Knowlton Strategies“ buvo atsakinga ir už Ukrainos žydų kilmės boksininko Vitalijaus Klyčko (šiuo metu Kijevo mero) pristatymą JAV valstybės departamentui, Baltiesiems rūmams,… Skaityti daugiau »

5
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top