Šiaip pažiūrėjus, BigTech-Demokratų-Mass Media partija yra teisi. D. Trumpas yra sausio 6 d. įvykių iniciatorius. Jeigu ne jis, ne jo veikla, ne jo keliamas rinkimų klastojimo klausimas, nieko panašaus nebūtų atsitikę.
Bet visa esmė ir yra, kad rinkimų pažeidimai šios partijos buvo neigiami ir cenzūruojami. Kai prie visų pažeidimų valdžia sako „the most secure elections in American history“, tai primena kitos valdžios (Kinijos) tezę, kad „moterys koncentracijos stovyklose atgauna orumą, nes nėra paverčiamos reprodukcinėmis mašinomis“.
Trumpo apkalta yra tiesioginis rinkimų klastojimo rezultatas. Tai valdžios monopolizavimo rezultatas. Tai, kuo visą laiką buvo kaltinamas Trumpas – diktatūra, autoritarizmu, galios monopolizavimu, demokratijos menkinimu, laisvės užgniaužimu – faktiškai padarė Demokratų partija su Mass Media ir socialinių medijų kompanijomis. Cenzūra yra pats akivaizdžiausias to įrodymas. Apskritai apkalta viešojo lauko cenzūros sąlygomis skamba keistai. Prie „pilno paketo“ trūko tik iš Trumpo gynybos pusės apskritai atimti galimybes gintis Senate. Neaišku, ar nuo to sustabdė Demokratų partijos savimonė, ar vis dar pusę Senato narių sudaranti Respublikonų partija.
Dėl pačios apkaltos. Visas pasaulis tiesiogiai stebėjo visus įvykius. Turbūt dar nė vienas sukilimas ir valdžios perversmas istorijoje nebuvo nufilmuotas iš tiek daug rakursų. Ir Demokratų partija sako:„ atveskime liudytojus“, „pristatėme milžinišką kiekį įrodymų“… Štai tokio pobūdžio įrodymai buvo reikalingi parodomiesiems Stalino epochos teismams. Kai visiems viskas aišku, tuomet reikia labai daug įrodymų.
Sausio 6 d. Kapitolijuje nebuvo jokio valdžios perversmo ir jokio sukilimo. Visi tą supranta. Sukilėliai nevaikšto turistiniais takais, nefotografuoja iš smalsumo Rūmų vidaus interjero, o selfiai ir atsisėdimas elito krėsle nėra tikrojo sukilimo tikslas. Visa tai rodo spontaniškus, chaotiškus minios nepasitenkinimo išraiškos veiksmus.
D. Trumpas sukvietė minias prie Kapitolijaus kaip savo paramos išraišką, kelis kartus pakartodamas taikos, tvarkos motyvą. Tai visiškai atitinka konstitucines laisvo susirinkimo ir žodžio teises. Po Demokratų partijos dabartinių apkaltos veiksmų, bet kokio susirinkimo organizatoriai galės būti apkaltinti baisiais dalykais, jeigu mitinge provokatoriai inicijuos smurtą. Šitaip traktuojant situaciją, reikšmingai susiaurėja konstitucinės teisės.
Tačiau per visą apkaltos procesą Demokratų partija neslėpė ir nuolat kartojo, kad minias prie Baltųjų Rūmų atvedė D. Trumpo rinkimų rezultatų neigimas. Nesutikti su rinkimų rezultatais, ypač esant tiek daug pažeidimų, buvo ir yra prezidento teisė. Per visą laikotarpį nuo lapkričio 3 d. iki sausio 20 d. Trumpas nepadarė nė vieno neteisėto veiksmo. Kai visos teisėtos galimybės buvo išnaudotos, jis pasitraukė iš posto, kaip ir numatyta Konstitucijoje.
Vadinasi, nei faktinis, nei teisinis pagrindas neleidžia šios apkaltos D. Trumpui traktuoti kaip teisėtos ir turinčios konstitucinį pagrindą. Vadinasi, tai yra nulemta politinių pažiūrų kovos, politinio oponavimo, arba, kitaip, tai yra politinis susidorojimas.
Šis susidorojimas su didele politine neapykanta buvo aiškiai deklaruojamas tiek Demokratų partijos atstovų, tiek Mass Media atstovų nuo pat D. Trumpo išrinkimo prezidentu 2016 m. Buvo sakoma, kad mes nenurimsime, kol jis nebus atstatydintas.
Ši apkalta įteisino politinę neapykantą konstituciniu lygmeniu. Ir vėl – kuo visą laiką buvo kaltinamas D. Trumpas ir konservatizmas JAV? Netolerancija, fanatizmu, neapykanta, sąmokslo teorijomis, demokratijos menkinimu – visa tai įgyvendino Demokratų partija su visiškai tuščiomis dvejomis apkaltomis.
Turint omeny, BLM riaušes vasarą, gatvinę neapykantą ir smurtą, socialinį spaudimą ir susidorojimą universitetuose, versle, sporte ir, galiausiai, konservatoriškų pažiūrų cenzūrą globalių korporacijų lygiu, galima tiktai įsivaizduoti, kokį statusą demokratija ir konstitucinės teisės bei laisvės turi leftistinėje pasaulėžiūroje.