Vykstant D. Trumpo apkaltai sausio 13-vasario korporacinė žiniasklaida dirbtinai kėlė bangą apie Kapitolijaus šturmo baisumus.
Ypatingą vaidmenį tuomet suvaidino radikalios kairės politikė Alexandria Ocasio-Cortez. Ji nuolat pasakojo, kokia reali grėsmė iškilo jos gyvybei, žmonėms įsiveržus į Kapitolijų. Kaip riaušininkai specialiai jos ieškojo „Where is she?“. Kaip ji slėpėsi savo ofiso kabineto vonioje, kai išgirdo į savo duris „Boom. Boom. Boom“. Kaip ji persigando ir pagalvojo, kad jau atėjo gyvenimo pabaiga: „all is over“. Kaip šie įvykiai be galo ją traumavo ir atgaivino jos seną traumą dėl seksualinio priekabiavimo. Visa Amerika sekė aukos išgyvenimus.
Tai štai – viso šito tiesiog nebuvo. Ji buvo kitame pastate (Canon building), kuriame jokių riaušininkų nebuvo.
Tai paliudijo kita kongresmenė Nancy Mace, nes jos kabinetas yra šalia AOC kabineto tame pastate, kai jos ten buvo įvykių metu („Report: AOC Was Not Inside Capitol Building During Breach; AOC Responds: Report ‘Manipulative’“).
Tai nėra šiaip „normalus“ politikų kovos epizodas. Jis atskleidžia, kaip viktimizacija tapo aukščiausia politinės svarbos korta. Kaip žiniasklaidos palaikomas politikų melas tampa nebaudžiama norma. Toliau seka įrodymų (Twiterio įrašų, video medžiagos) klastojimas Prezidento apkaltoje. Tai yra aukščiausio politinio lygio nebaudžiamo melo įteisinimas.
Įdomu, ar politologijos profesoriai įtrauks šias aplinkybes prie demokratijos erozijos, kurią taip mėgo priskirti D. Trumpui?..