Šį vakarą per Info TV žurnalistei Indrei Makaraitytei duotame interviu Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad naujasis Darbo kodeksas yra skirtas ne darbdavių verslui vystyti ar darbuotojų-darbdavių santykiams sureguliuoti, o tarptautiniams investuotoiams atsivežti pigią darbo jėgą iš užsienio. To nebūtų galima padaryti Vokietijoje, Lenkijoje ar kitose Vakarų šalyse – tokio radikalaus liberalumo ten nėra.
Man regis, tai vienas tiksliausių naujojo Darbo kodekso įvertinimų.
Tai visiškai atitinka ir Europos Komisijos nuomonę, kad tai vienas pažangiausių darbo kodeksų Europoje, tačiau toks apibūdinimas gali reikšti tik viena – kad toks Kodeksas yra vienas palankiausių laisvai prekybai skatinti (parankus išimtinai verslui, darbdaviams).
Tai atitiktų ir I.Wallersteino centro-periferijos koncepciją, pagal kurią tarptautinis kapitalas ieško silpnų grandžių (valstybių), kur galėtų įsisteigti sau šiltnamio sąlygas. Vadinasi, jei ši interpretacija teisinga, naujasis Darbo kodeksas pavers Lietuvą periferija tarptautiniams investuotojams, t.y. savotišku pigiu „prochodnoj dvor“.
Jei taip ir toliau viskas klostysis, jei „valstiečiai-žalieji“ demonstruos socialinį jautrumą, tai didėjantis politinis verslo ir žiniasklaidos spaudimas visuomenės paramą šiai partijai-judėjimui tik dar labiau padidins.
Tik galėtų jie dar labiau atsiverti visuomenei – kviesti įvairias asociacijas, bendruomenes, visuomenines organizacijas konsultacijoms. Juk jos geriausiai žino tikrąją padėtį „nuo žemės“, o ne nuo Gedimino prospekto. Jei tai padarytų, įgautų didžiulį paramos kreditą.
Yra tik vienintelis būdas „pastumti“ šią verslo respubliką link piliečių Respublikos – tai inicijuoti kuo platesnį atsinaujinimo judėjimą, panašiai kaip tarptautinės bankų krizės metu Islandijoje.
P.S. Beje, tą interviu verta pažiūrėti dar ir dėl itin neprofesionalaus žurnalistės darbo. Kuo didesnis primityvus puolimas, tuo žmonių parama tik augs.