Lietuvos intelektualai [Santaros Šviesos Vilniaus klubas] surengė diskusiją apie ateities Lietuvą.
Mano pastaba tik vienam epizodui. Laima Kreivytė (nuo 48:00 min.) pristato moterų deklaraciją (ČIA).
Atkreipkite dėmesį, jos kalboje nėra rūpesčio Lietuva, valstybe, visuomene, mūsų bendrais namais, bendromis problemomis. Ji siūlo perdaryti politiką, kultūrą, kalbą, seksualumą vienos visuomenės grupės – moterų – naudai. Nėra Mūsų, yra Moterys. Visa valstybė turi būti perdaryta pagal lytį.
Kaip tipiška identity politics! Amerika yra pavyzdys kur link nudreifavo tapatybių politika. Į viešojo lauko cenzūrą, politinį susidorojimą ir didžiulį analfabetinį fanatizmą bei neapykantą. Tapatybių politika šiandien – tai rasistinė politika, nes išskiria tam tikras grupes moterų/juodaodžių/LGBT ir pradeda persekioti didžiają dalį visuomenės valstybės vardu ir priemonėmis.
Tapatybės politika uždusino Ameriką ir nustūmė ją žemiau pusiau-demokratinių valstybių, kaip Meksika, su savo Prezidento cenzūravimu, o šiandien Lietuvos ateičiai prelegentė siūlo būtent tą pačią lyties tapatybės politiką. Kažkiek ironiška.
P.S. Beje,
1. Kas ponią Laimą įgaliojo kalbėti visų moterų vardu? Gal didžioji dauguma Lietuvos moterų visai nenori šių „moterų teisių“. Tuomet gal reikėtų kalbėti ne moterų vardu, o genderistinių arba feministinių interesų vardu?
2. Ir kodėl siūloma visą valstybės politiką orientuoti tik pagal vienos lyties poreikius? Juk lyčių gali būti daug. Pavyzdžiui, Brown universitetas (Rhode Island, JAV) išskiria štai tiek lyčių (ČIA).
Ir kodėl tik lytinės tapatybės, gal ir kitos socialinės tapatybės gali pareikalauti savo išskirtinių teisių į valstybės insitucijų postus?
Kokie kriterijai leistų išvengti visų karo prieš visus ir atrinkti „nusipelniusias“ lytis ar socialines grupes?