Veidaknygė
Pirmąją naujojo Seimo darbo dieną, trukusią ir dalį nakties, įvyko neva seansacingas įvykis – Seimo pirmininko pavaduotoju neišrinktas vis dar socialdemokratų (gal tiksliau – vadinamųjų socialdemokratų) vedliu liekantis Algirdas Butkevičius.
Nors neišrinktas, berods, pritrūkus tik vieno balso, bet priežastis, kodėl taip atsitiko, yra žymiai rimtesnė. Tai – gilios politinės ideologinės krizės partijoje, besivadinančioje socialdemokratų vardu, simptomas. Krizės išraiška – nesutarimai partijos vadovybėje, o jų priežastis savo ruožtu – partijos tapatybės krizė, neįveikta skirtis tarp idėjinių socialdemokratų ir kairiąja retorika besinaudojančių mažumėle ciniškų (švelniai tariant) politinių pragmatikų.
Šioje skirtyje Algirdas Butkevičius buvo savotiška kompromisine figūra, kuri, kaip rodo jo viešos kalbos, partijos tapatybės problemos esmės iki šiol nesupranta… Ir atėjo toks laikas, kad neišsprendus partijos tapatybės krizės, gilias istorines šaknis Lietuvoje turinti socialdemokratinė politikos tradicija ir jas pagal apibrėžimą puoselėti turinti partija gali atsidurti situacijoje, kurioje atsidūrė jų Lenkijos kolegos.
Ir, beje, intrigomis ši krizė neišsprendžiama.